Rugsėjį ir spalį penkiuose Lietuvos regionuose – Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Kauno ir Kaišiadorių – žmonės su judėjimo negalia mokėsi pasirengti krizėms ir ekstremalioms situacijoms. Praktiniai mokymai sulaukė didesnio susidomėjimo, nei tikėtasi: planuota 100 dalyvių, o susirinko 140, iš jų 127 – asmenys su negalia. Mokymai surengti įgyvendinant Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektą „Aktyvūs, pasirengę, įtraukti: žmonės su judėjimo negalia visuotinėje gynyboje“, kuris šiomis dienomis baigiamas. Projekto metu taip pat parengtas ir išleistas „Saugumo vadovas“.
Krizė žmogui su negalia – kitokia
Ekstremalios situacijos metu žmogui su judėjimo negalia iškyla kliūčių, apie kurias kiti dažnai net nepagalvoja. Greitai pasiekti priedangą jam sunku arba visai neįmanoma, ypač jei į ją veda laiptai. Ne visada jis gali savarankiškai išeiti iš namų, todėl dažnai priklauso nuo kitų pagalbos. Trūksta ir pačių pritaikytų priedangų: LRT duomenimis, iš daugiau nei 6500 Lietuvos priedangų žmonėms su negalia pritaikyta tik kiek daugiau nei 800, o 13 savivaldybių neturi nė vienos tokios priedangos.
Stinga ir žinių. Vidaus reikalų ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento 2023 m. atliktos apklausos duomenimis, beveik aštuoni iš dešimties žmonių su negalia teigė nežinantys, kaip elgtis krizės atveju, o išvykimo krepšį buvo susiruošę tik 16 proc. apklaustųjų.
Todėl projektu siekta suteikti žmonėms su judėjimo negalia jų poreikius atitinkančių žinių ir praktinių įgūdžių, padėti jiems geriau pasirengti ekstremalioms situacijoms ir parodyti, kaip jie gali prisidėti prie neginkluoto pilietinio pasipriešinimo.
Nuo teorijos – prie praktikos
Mokymai organizuoti kartu su vietos negalios organizacijomis. Į juos susirinko žmonės su negalia, jų artimieji ir savanoriai. Užsiėmimus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus lektoriai Egidijus Kalinaitis, Eglė Piliponienė ir Julija Koroliova bei Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento instruktorius, Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys savanoris Žilvinas Gaižauskas.
Dalyviai ne tik klausėsi paskaitų, bet ir daug praktikavosi. Jie rengė asmeninius evakuacijos planus ir aiškinosi, kaip 72 valandų išvykimo krepšį pritaikyti savo negaliai: kur laikyti vaistus ir dokumentus, kaip nepamiršti elektrinio vežimėlio baterijų įkroviklio. Raudonojo Kryžiaus lektoriai mokė ant manekenų atlikti dirbtinį kvėpavimą, padėti užspringusiam žmogui ir sustabdyti kraujavimą. Ž. Gaižauskas paaiškino, kas yra neginkluotas pilietinis pasipriešinimas, kaip pasirengti evakuacijai ir ką dėti į išvykimo krepšį. Daug dėmesio skirta informaciniam saugumui: dalyviai mokėsi atpažinti dezinformaciją, priešišką propagandą ir kognityvines grėsmes, taip pat aiškinosi, kaip krizės metu greitai ir aiškiai perduoti svarbią informaciją gelbėtojams. Kėdainių, Kauno ir Kaišiadorių rajono savivaldybių parengties pareigūnai papasakojo, kaip savivaldybės ruošiasi krizėms, ir atsakė į dalyvių klausimus.
Kiekvienas dalyvis gavo saugumo rinkinį: švilpuką, kuriuo galima prisišaukti pagalbos, neperšlampamą dėklą dokumentams, šviesą atspindinčių elementų, žibintuvėlį ir termoantklodę. Tai pirmosios išvykimo krepšio priemonės, kurios, tikėtina, paskatins dalyvius susikomplektuoti visą krepšį.
Kai žinai, ką daryti, jautiesi saugiau
Svarbiausia mokymų nauda – didesnis savarankiškumas. Žmogus su negalia, turintis evakuacijos planą ir susidėtą išvykimo krepšį bei mokantis iškviesti pagalbą, gali labiau pasikliauti savimi, o krizės metu padėti ne tik sau, bet ir šalia esantiems. Net ir negalėdamas vaikščioti, jis gali prisidėti prie bendro reikalo, pavyzdžiui, perduodamas svarbią informaciją kariams ar gelbėtojams.
„Visuotinė gynyba yra visų mūsų reikalas, ir žmonės su negalia joje turi savo vietą. Šiuose mokymuose dalyviai gavo praktinių įrankių ir žinių, kurių jiems labiausiai trūko. Kai žmogus žino, kaip elgtis, jis jaučiasi saugiau ir pasitiki savimi. Tačiau vieną kartą išklausyti paskaitą per mažai. Šias žinias reikia nuolat atnaujinti ir praktikuotis“, – sako LŽNS projektų vadovė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė.
Mokymai buvo naudingi ne tik patiems žmonėms su negalia. Savivaldybių parengties pareigūnai iš pirmų lūpų išgirdo, su kokiais sunkumais krizės metu susidurtų jų gyventojai su negalia. Dalyviai pasakojo atnaujinę pirmosios pagalbos žinias ir pagaliau supratę, kaip teisingai susidėti išvykimo krepšį. Daugeliui tai buvo pirmieji tokio pobūdžio mokymai. Vietos organizacijų vadovai pabrėžė, kad didelis dalyvių skaičius rodo, jog praktinių saugumo žinių žmonėms su negalia labai reikia, todėl tokius susitikimus verta tęsti.
„Saugumo vadovas“ liks ir pasibaigus projektui
Svarbiausias ilgalaikis projekto rezultatas – „Saugumo vadovas“. Tai paprasta kalba parašytas praktinis leidinys, kuriame žmonės su judėjimo negalia ras patarimų, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, susikurti asmeninį evakuacijos planą ir susidėti išvykimo krepšį. Vadovas išleistas 300 egzempliorių tiražu, o jo skaitmeninę versiją kiekvienas gali rasti svetainėje negalia.lt. Vadovas pravers ne tik mokymų dalyviams. Jis bus perduotas Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui kaip metodinė medžiaga, be to, siekiama, kad leidinys būtų paskelbtas ir nacionaliniame portale LT72.lt. Tuomet jį lengvai ras kiekvienas, norintis geriau pasirengti krizėms.
Projektą finansuoja Krašto apsaugos ministerija pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos programų dalinio finansavimo programą ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Straipsnio autorė – Ugnė Šakūnienė
