Druskininkų savivaldybė pripažinta žaliausia Lietuvos savivaldybe – ji užėmė pirmąją vietą 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge. Apdovanojimą trečiadienį vykusiame XX-ajame Lietuvos urbanistiniame forume „Mūsų gyvenamoji aplinka“ Druskininkų savivaldybei įteikė Aplinkos ministerijos kancleris Vladislav Kondratovič.
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas penktus metus sudaromas savivaldybių aplinkosaugos pasiekimams įvertinti ir pamatuoti, stiprinti savivaldybių konkurencingumą, skatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų ir Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.
„Šio reitingo tikslas – didinti savivaldybių konkurencingumą ir lyderystę aplinkosaugos srityje, skatinti nacionalinių aplinkosaugos tikslų ir Europos žaliojo kurso siekių įgyvendinimą. Tokie įrankiai padeda savivaldai ne tik pamatuoti pasiektą pažangą, bet ir skatinti savivaldybes mokytis vienoms iš kitų, dalintis gerosiomis praktikomis bei ieškoti veiksmingesnių aplinkosaugos sprendimų, kad Lietuvos gyventojai galėtų džiaugtis švaresne saugesne ir aplinkai draugiškesne gyvenamąja aplinka“, – sako V. Kondratovič.
Druskininkai, iš 12 vietos praėjusiais metais pakilę į pirmąją, surinko 75,75 balo iš 100, o šios savivaldybės rezultatas padidėjo 16,60 balo.
Šios savivaldybės pastangas iliustruoja konkrečios atliekų prevencijos iniciatyvos: pirmokams dovanojamos daugkartinės gertuvės, o daiktų taisymo veikla užsiimantiems verslams taikomos verslo liudijimų lengvatos. Tokios priemonės skatina atsakingesnį vartojimą ir prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo vietos lygmeniu. Platus rezultatų gerėjimas skirtingose srityse išskiria Druskininkus ir parodo, kad kryptingai aplinkosaugos klausimus sprendžiančios mažesnės savivaldybės gali užimti aukščiausias reitingo pozicijas.
Taip pat apdovanota Šiaulių rajono savivaldybė. Ji per metus padarė didžiausią pažangą ir reitinge pakilo per 27 pozicijas, lyginant su 2025 m. rezultatu, į 27 vietą.
Atliekų prevencijos srityje netinkama parduoti, tačiau vartoti tinkama žemės ūkio produkcija šioje savivaldybėje perduodama „Maisto bankui“, švietimo įstaigose taikomas švediško stalo maitinimo principas, o visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose naudojami ekologiški maisto produktai. Biologinės įvairovės srityje pievų priežiūra organizuojama pagal patvirtintas tvarkymo taisykles, vykdoma kraštovaizdžio stebėsena ir skiriamos lėšos želdynų priežiūrai bei invazinių rūšių naikinimui.
Šiemet Aplinkosaugos reitingą sudaro 49 vertinimo kriterijai atliekų ir žiediškumo, energetikos, statybos ir teritorijų planavimo, susisiekimo, klimato kaitos politikos, aplinkos ir vandens kokybės, biologinės įvairovės bei aplinkosauginio sąmoningumo srityse. Jo vertinimo kriterijus kūrė Aplinkos ministerijos specialistai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ekspertų komisija.
Didžioji dalis duomenų, atspindinčių savivaldybių parengtas strategijas ir taikomas praktikas, buvo surinkti, apklausiant savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais kiekybinių rezultatų ar kitais viešai skelbiamais rodikliais, buvo surinkti iš įvairių valstybinių įstaigų ir įmonių.
Su 2026 m. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingu galima susipažinti čia.
About the Author
