Rauginti kopūstai, agurkai ar burokėliai – daugeliui gerai pažįstami šaltojo sezono skoniai. Tačiau jei tradiciniai receptai jau pabodo, verta išbandyti šį tą naujo. Ar kada ragavote raugintų kalafiorų su ciberžole arba traškių, maloniai aštrių raugintų ridikų? Šios daržovės ne tik paįvairins kasdienį valgiaraštį, bet ir taps patogiu garnyru, kurį pasiruošus iš anksto pietų ar vakarienės gamyba bus gerokai paprastesnė. O geriausia tai, kad tokiems virtuvės eksperimentams nereikia didelių išlaidų – pasirinkus daržoves už gerą kainą, gardžių garnyrų galima pasiruošti net kelioms dienoms į priekį.
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pastebi, kad šaltuoju sezonu verta iš naujo atrasti ne tik tradicines raugintas daržoves, bet ir eksperimentuoti su įprastais, lengvai prieinamais produktais, kurių galima įsigyti už gerą kainą.
„Rauginti kopūstai daugeliui yra neatsiejama rudens ir žiemos virtuvės dalis, tačiau tuo galimybės tikrai nesibaigia. Kalafiorai, ridikai, morkos ar kitos mėgstamos daržovės taip pat puikiai tinka rauginimui. Tai paprastas būdas paįvairinti šeimos valgiaraštį, o pasirinkus sezonines daržoves už gerą kainą, galima ir sutaupyti. Be to, vienu kartu pasiruošus daugiau raugintų daržovių, gardžiu garnyru galima mėgautis net kelias dienas. Kai šaldytuve jau laukia paruoštos daržovės, daug paprasčiau sugalvoti, ką patiekti šalia mėsos, žuvies ar kruopų patiekalų“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
Kodėl verta rauginti ne tik kopūstus?
Rauginimas – vienas seniausių maisto išsaugojimo būdų, kurio metu natūraliai daržovėse esančios pieno rūgšties bakterijos skaido cukrus ir gamina pieno rūgštį. Būtent ji suteikia raugintoms daržovėms būdingą rūgštelę. Tinkamai rauginant daržoves, jos įgauna naujų skonių ir tekstūrų. Kalafiorai išlieka maloniai traškūs, o ridikai praranda dalį savo aštrumo, tačiau išsaugo gaivų, pikantišką skonį.
Raugintos daržovės gali būti vertinga įvairios mitybos dalis. Jos suteikia skaidulų, o tinkamai fermentuotuose, termiškai neapdorotuose produktuose gali būti gyvų mikroorganizmų. Vis dėlto ne visos raugintos daržovės turi įrodytą probiotinį poveikį, todėl jų nereikėtų laikyti priemone, apsaugančia nuo ligų. Šaltuoju sezonu ypač svarbu nepamiršti visavertės mitybos. Įvairios daržovės, vaisiai, visagrūdžiai produktai ir baltymų šaltiniai padeda organizmui gauti normaliai jo veiklai reikalingų medžiagų. Raugintos daržovės – vienas paprastų būdų suteikti tokiam valgiaraščiui daugiau įvairovės.
Geltoni kaip saulė: rauginti kalafiorai su ciberžole
Kalafiorai – puikus pasirinkimas norintiems pradėti eksperimentuoti su rauginimu. Jie pasižymi švelniu skoniu, gerai sugeria prieskonių aromatus ir net po fermentacijos gali išlikti traškūs.
Kalafioruose yra skaidulų, vitamino C, folatų ir kitų maistinių medžiagų. Vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, nors jo kiekis produkte gali kisti priklausomai nuo paruošimo ir laikymo sąlygų.
Šiame recepte ypatingą vaidmenį atlieka ciberžolė. Ji suteikia kalafiorams ryškią auksinę spalvą ir švelniai žemišką skonį. Ciberžolėje esantis kurkuminas yra tiriamas dėl įvairių biologinių savybių, tačiau įprastas prieskonio kiekis maiste nėra įrodyta priemonė imunitetui stiprinti.
Raugintiems kalafiorams su ciberžole reikės:
- 1 vidutinio dydžio kalafioro (apie 700 g);
- 700 ml vandens;
- 14 g druskos;
- 1 arbat. š. maltos ciberžolės;
- 2 skiltelių česnako;
- ½ arbat. š. garstyčių sėklų;
- kelių juodųjų pipirų grūdelių.
Gaminame.
Kalafiorą nuplaukite ir suskirstykite nedideliais, panašaus dydžio žiedynais. Česnako skilteles nulupkite ir lengvai paspauskite peilio plokštuma. Švariame, maždaug 1,5 litro talpos stiklainyje sudėkite kalafiorų žiedynus, česnaką, garstyčių sėklas ir pipirų grūdelius. Daržoves dėkite gana glaudžiai, tačiau nesuspauskite per stipriai. Vandenyje ištirpinkite druską ir įmaišykite ciberžolę. Paruoštu sūrymu užpilkite kalafiorus, kad visi žiedynai būtų visiškai apsemti. Jei reikia, naudokite švarų fermentavimo svarelį, kuris neleis daržovėms iškilti virš skysčio.
Stiklainį uždenkite fermentavimui skirtu dangteliu, leidžiančiu pasišalinti dujoms. Laikykite nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, maždaug 18–22 °C temperatūroje.
Kalafiorai paprastai fermentuojasi apie 5–7 dienas, tačiau trukmė priklauso nuo temperatūros ir kitų sąlygų. Per šį laiką sūrymas gali tapti drumstas, atsirasti burbuliukų – tai įprasti fermentacijos požymiai. Tinkamai įrūgusius kalafiorus perkelkite į šaldytuvą. Tokie kalafiorai puikiai tinka prie keptos vištienos, žuvies, bulvių ar ryžių patiekalų. Jie taip pat gali tapti spalvingu užkandžių lėkštės akcentu.
Traškūs ir pikantiški: rauginti ridikai
Ridikai dažniausiai valgomi švieži – dedami į salotas, sumuštinius ar patiekiami su druska. Tačiau juos verta išbandyti ir raugintus.
Fermentuojantis ridikų skonis keičiasi: aštrumas tampa švelnesnis, atsiranda maloni rūgštelė, o pati daržovė išlieka traški. Tai ypač geras pasirinkimas mėgstantiems ryškesnius garnyrus.
Ridikai turi daug vandens, šiek tiek skaidulų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų. Jų privalumas – gaivus skonis, puikiai derantis su sotesniais patiekalais.
Raugintiems ridikams su česnaku ir krapais reikės:
- 500 g šviežių ridikų;
- 500 ml vandens;
- 10 g druskos;
- 2 skiltelių česnako;
- kelių šakelių šviežių krapų;
- ½ arbat. š. juodųjų pipirų grūdelių;
- ½ arbat. š. garstyčių sėklų.
Gaminame. Ridikus kruopščiai nuplaukite, pašalinkite lapus ir šaknelių galiukus. Mažesnius ridikus galima palikti sveikus, o didesnius perpjauti pusiau arba ketvirčiais. Supjaustyti ridikai paprastai įrūgsta greičiau.
Į švarų stiklainį sudėkite ridikus, česnako skilteles, krapus, pipirus ir garstyčių sėklas. Atskirame inde ištirpinkite druską vandenyje ir užpilkite daržoves. Svarbu, kad visi ridikai būtų visiškai panirę po sūrymu, todėl prireikus naudokite fermentavimo svarelį.
Stiklainį uždenkite fermentavimui tinkamu dangteliu ir palikite 18–22 °C temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Ridikai paprastai pradeda įgauti rūgštelę po 3–5 dienų, tačiau fermentacijos laikas gali skirtis. Tinkamai įrūgusius ridikus perkelkite į šaldytuvą ir laikykite panardintus sūryme. Jie ypač gardūs prie keptų bulvių, grikių, mėsos patiekalų, taip pat tinka sumuštiniams, dubenėliams su kruopomis ar salotoms.
Vieną kartą pasiruošėte – garnyru pasirūpinta kelioms dienoms
Vienas didžiausių raugintų daržovių privalumų – patogumas. Kai šaldytuve jau yra paruoštų kalafiorų ar ridikų, nebereikia kasdien galvoti apie papildomą garnyrą. Pavyzdžiui, pirmadienį raugintus kalafiorus galima patiekti prie orkaitėje keptos vištienos, antradienį – prie grikių ir daržovių dubenėlio, o trečiadienį jais pagardinti sumuštinį ar salotas. Rauginti ridikai puikiai papildys bulvių patiekalus, žuvį ar kitus sotesnius valgius. Toks išankstinis pasiruošimas gali padėti ne tik sutaupyti laiko, bet ir lengviau įtraukti daržoves į kasdienę mitybą.
Svarbu žinoti: rauginimui naudokite švarias priemones, šviežias daržoves ir patikimus, išbandytus receptus. Laikykitės nurodytų druskos proporcijų, pasirūpinkite, kad daržovės visą fermentacijos laiką būtų apsemtos sūrymu, o susidariusios dujos galėtų saugiai pasišalinti. Fermentacijos trukmė gali skirtis priklausomai nuo temperatūros ir kitų sąlygų, todėl vien nurodytas dienų skaičius negarantuoja, kad produktas jau saugus vartoti. Pastebėję pelėsį, puvimo kvapą ar neįprastą gleivėtumą, daržovių neragaukite ir jas išmeskite. Paruoštas daržoves laikykite šaldytuve.
About the Author
