Juodasis penktadienis pirkėjams žada didžiules nuolaidas, prekybininkams – išaugusias apyvartas, tačiau yra ir kita šios išpardavimų karštinės pusė, apie kurią kalbama gerokai rečiau. Milijonai prekių keliauja kartoninėse dėžėse, apsuptos plastiko, plėvelių ir kitų apsauginių medžiagų. Prekės išpakuojamos per kelias minutes, o jų pakuočių tvarkymas tampa ilgalaikiu procesu.
Atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ gamybos direktorius Kęstutis Balčiūnas atkreipia dėmesį į paradoksą: nors didieji išpardavimai baigiasi, jų sukeltas pakuočių atliekų antplūdis, persidengęs su kalėdine prekyba, gali tęstis iki pat sausio pabaigos.
Išpardavimai baigiasi, bet atliekų banga tik įsibėgėja
Lapkričio mėnesį prekybininkams prasideda vienas intensyviausių metų laikotarpių. Juodojo penktadienio akcijos vis dažniau prasideda gerokai anksčiau nei oficiali išpardavimų diena, o joms pasibaigus pirkėjai netrukus pasineria į kalėdinių dovanų paieškas.
Už kiekvienos parduotos prekės slypi ne tik jos kaina, bet ir kelias iki pirkėjo. Dalis pakuočių atliekomis tampa dar sandėliuose, logistikos centruose ar parduotuvėse, net nepasiekusios galutinio vartotojo. Pasak „Ekonovus“ gamybos direktoriaus Kęstučio Balčiūno, šiuo laikotarpiu prekybos sektoriaus suaktyvėjimas tiesiogiai atsispindi ir įmonių generuojamuose atliekų srautuose. Ypač didelę įtaką tam turi elektroninė prekyba.
„Kai prekybininkų apyvartos išauga, natūraliai daugėja ir pakuočių atliekų. Didžiausią pagreitį šiai tendencijai suteikia elektroninė prekyba, kurios pardavimai per akcijas gali išaugti net kelis kartus. Prekės iš užsienio keliauja ir kelias savaites, todėl lapkritį išaugęs pakuočių atliekų srautas gali būti juntamas iki pat sausio pabaigos“, – aiškina K. Balčiūnas.
Anot jo, „Ekonovus“ klientai yra ne tik prekybininkai, bet ir gamybos įmonės, kurių veikloje susidaro dideli pakuočių atliekų kiekiai. Todėl intensyvėjant prekybai atliekų daugėja visoje tiekimo grandinėje – nuo gamybos ir sandėliavimo iki prekių paskirstymo bei pristatymo.
Kartono – net šešis kartus daugiau: kodėl ne visos pakuotės vienodai vertingos?
Kartoninės dėžės tapo elektroninės prekybos atributu. Net ir nedidelis pirkinys kartais atkeliauja gerokai didesnėje dėžėje, kurios viduje – papildomos apsauginės medžiagos.
„Ekonovus“ tvarkomuose įmonių pakuočių atliekų srautuose kartonas aiškiai dominuoja. Pasak K. Balčiūno, jo kiekis gali būti maždaug šešis kartus didesnis nei kitų pakuočių medžiagų. Toliau rikiuojasi plastikas, įvairios plėvelės ir kitos pakavimo medžiagos.
Tačiau didelis kartono kiekis savaime nėra didžiausia problema. Švarus ir tinkamai išrūšiuotas kartonas yra vertinga antrinė žaliava, kuri gali būti panaudota naujiems gaminiams. Gerokai sudėtingiau, kai vienoje pakuotėje sujungiamos kelios skirtingos medžiagos.
„Didžiausias iššūkis – kombinuotos pakuotės, kai jų gamyboje naudojamas kartonas, plastikas ar kitos medžiagos. Tokie sprendimai apsunkina antrinių žaliavų atskyrimą, be to, tokias pakuotes perdirbti sudėtingiau ir brangiau. Todėl labai svarbu ne tik tai, kiek pakuočių sunaudojama, bet ir iš ko jos pagamintos“, – pabrėžia „Ekonovus“ gamybos direktorius.
Nemokamas grąžinimas turi nematomą kainą
Elektroninės prekybos augimas pakeitė ne tik apsipirkimo įpročius, bet ir prekių kelią iki vartotojo. Vis daugiau jų keliauja individualiais užsakymais tiesiai į namus ar paštomatus. Kiekvienai siuntai gali prireikti atskiros dėžės, apsauginių medžiagų ir papildomo pakavimo.
Dar viena mažiau matoma šios prekybos pusė – neatsiimtos siuntos ir nemokamo grąžinimo modelis. Prekių grąžinimo procesas reiškia papildomą transportavimą, sandėliavimo ir administravimo procesus bei dažnai pakartotinį pakavimą. Net jei pati prekė lieka tinkama parduoti, pažeistą jos pakuotę gali tekti pakeisti. Iš aplinkosauginės perspektyvos tai sukuria dvigubą logistikos grandinę ir ženkliai didesnį resursų naudojimą.
Taigi pirkėjui siūlomas nemokamas pristatymas ir grąžinimas nereiškia, kad prekės kelionė neturi papildomos kainos – tiek ekonominės, tiek aplinkosauginės.
Kaip sumažinti pakuočių kalnus nemažinant pardavimų?
Pasak atliekų tvarkymo specialistų, sprendimų reikia ieškoti dar prieš prekei pasiekiant pirkėją. Mažesnės, prekės dydį atitinkančios pakuotės, mažiau perteklinių apsauginių sluoksnių ir lengviau perdirbamos medžiagos gali padėti sumažinti atliekų kiekį.
Ne mažiau svarbu, kad prekybos, gamybos ir logistikos įmonės tinkamai rūšiuotų susidarančias pakuočių atliekas. Švarus kartonas, plastikinės plėvelės ir kitos antrinės žaliavos turi būti surenkamos atskirai, kad išsaugotų savo vertę ir galėtų būti panaudotos pakartotinai.
Ypač svarbu tai, kad perdirbimui tinkamos medžiagos nebūtų užterštos ar sumaišomos su kitomis atliekomis. Net ir dideli pakuočių kiekiai gali būti vertinga žaliava, jei jie tinkamai paruošiami tolesniam tvarkymui.
„Juodasis penktadienis parodo, kokie dideli pakuočių kiekiai lydi šiuolaikinę prekybą. Verslui svarbu ne tik kuo greičiau pristatyti prekę pirkėjui, bet ir pagalvoti, kas nutiks jos pakuotei. Kuo paprastesnė pakuotės sudėtis ir kuo tinkamiau tvarkomos susidariusios atliekos, tuo daugiau medžiagų galima sugrąžinti į perdirbimo grandinę“, – sako K. Balčiūnas.
