Geopolitinis neapibrėžtumas Lietuvos ūkininkus lydės ir 2027 metais, teigta bendrovės „Scandagra“ ir „Verslo žinių“ organizuotame renginyje „Agroverslo forumas 2026“. Renginio metu buvo aptarti trąšų ir grūdų rinkos pokyčiai, įtampa dėl karo Ukrainoje bei Irane. Pranešėjų teigimu, ateinantį sezoną ūkininkai turėtų planuoti atsargiai, atlikti skaičiavimus ir mažinti rizikas.
Forumą atidaręs žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika 2026-uosius metus apibūdino kaip iššūkių laikotarpį, kurio metu sektorius susidūrė su problematišku klimatu, įtempta geopolitine situacija bei išaugusiomis degalų kainomis.
„Galiausiai, 2027 metų prognozės tikrai duoda tam tikrą neapibrėžtumo jausmą. Turbūt geriausiai tai gali pasakyti įvairios technikos pardavėjai, ypač tos brangesnės technikos, kad vis tik situacija yra neraminanti, nes jeigu žemdirbys neinvestuoja, neatsinaujina savo technikos, įrangos, darbo priemonių, vadinasi, situacija nėra labai gera. Turbūt savaime suprantama, kad visa grandinė dėl to kenčia“, – teigė K. Mažeika.
Politologas: greito lūžio nebus
Žemės ūkio sektoriui nemažai iššūkių sukėlė Rusijos pilno masto invazija į Ukrainą bei kariniai veiksmai Irane. Tvyranti geopolitinė įtampa veikia ir trąšų bei grūdų rinką. Forume dalyvavęs Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala ragino nesitikėti, kad situacija greitai pasikeis.
„Neturėtume įsivaizduoti, kad koks nors vienas konkretus įvykis ar netgi įvykių ciklas galėtų drastiškai pakeisti esamą trajektoriją. Geopolitika santykinai neseniai atėjo į visų mūsų gyvenimus, net ir tų, kurie galbūt nenorėjo su tuo turėti nieko bendro“, – kalbėjo L. Kojala.
„Scandagra“ vadovas: laukti pigesnių trąšų rizikinga
Geopolitinė įtampa jaučiama ir trąšų rinkoje. Pasak „Scandagra“ generalinio direktoriaus Mariaus Vasiliausko, pasikeitė ir tai, kiek grūdų tenka atiduoti už trąšas. Anksčiau už toną azotinių trąšų užtekdavo maždaug pusantros tonos kviečių, o dabar reikia apie trijų tonų.
„Situacija mums neįprasta. Anksčiau, žiūrint iš trąšų kainos perspektyvos, santykis būdavo žymiai geresnis. Yra padaryta nemažai skaičiavimų ir tyrimų, koks santykis dar yra optimalus, arba, sakykime, ne optimalus, o maksimalus. Tai yra 2,5 tonos grūdų už vieną toną azotinių trąšų. Kai santykis blogėja, rekomenduojama mažinti tręšimo normas. Jeigu dabar yra vienas prie trijų, logiškai reikėtų mažinti tręšimo normas, jeigu nesigiliname į kitus dalykus, o paprastai žiūrime į trąšų ir grūdų kainų santykį“, – sakė M. Vasiliauskas.
Pasak jo, ūkininkai stebi kainų santykius ir laukia, kada trąšos atpigs, tačiau rasti kitų tiekėjų šiandien sunku.
„Šioje vietoje esminis dalykas – nėra iš kur importuoti. Nenusipirksi nei iš Amerikos, ką mes anksčiau darydavome, nei iš Turkijos, nei iš Uzbekistano, nei iš Kazachstano. Visas šis importas yra uždarytas“, – teigė M. Vasiliauskas.
Kol situacija nesikeičia, M. Vasiliauskas ūkininkams pataria rimtai pažiūrėti į karbamido panaudojimą žemės ūkyje.
„Mums reikia tai pritaikyti technologiškai ir padirbėti, kaip naudoti karbamidą. Šiandienos požiūriu sakyčiau, kad tai būtina daryti, nes tai gera alternatyva. Bet mums tai padaryti žymiai sunkiau nei Pietų ir Vakarų Europos valstybių žemdirbiams“, – sakė jis.
Vėliau diskusijoje M. Vasiliauskas pridūrė: „Jeigu kas nors galvoja, kad tai rizika, aš manau, kad tai būtinybė – eiti ir dirbti su karbamidu, ieškoti technologijų ir dirbti su karbamidu bent jau šį sezoną, kol situacija pasikeis.“
Grūdų rinka pavargo nuo įvykių
„Scandagra“ grūdų verslo vadovas Karolis Tarasevičius tvirtino, kad šis sezonas daugeliui ūkininkų buvo geras. Trąšas ir kitas sąnaudas jie įsigijo anksti, kol kainos buvo žemesnės. Didžiąją derliaus dalį, jo vertinimu, 70–80 proc., pardavė, kai grūdų kainos buvo aukštos. Vis dėlto, anot jo, tai labiau lėmė sėkmė ir aplinkybės. Tačiau situacija naujo derliaus akivaizdoje, pabrėžė jis, kelia nerimą.
„Grūdų rinka, matome, yra pavargusi nuo visų įvykių. Atakos uostuose ir uždaryta Juodoji jūra – realiai, fundamentaliai, logiškai tai yra žymiai blogesnė situacija negu tada, kai prasidėjo karas Ukrainoje“, – sakė K. Tarasevičius.
Jis taip pat pastebėjo, kad finansų rinkos ir regiono rinkos dalyviai padėtį vertina skirtingai. Fondai, ypač Amerikos biržoje, šiuo metu lažinasi dėl kainų kritimo.
„Vadinasi, visi tiki, kad konfliktas baigsis, išsispręs. O kai kalbi rinkoje, pas mus niekas asmeniškai netiki, kad tai išsispręs greitai. Tai yra toks dvilypis pasaulis“, – teigė jis.
Pasak K. Tarasevičiaus, tokiomis sąlygomis ūkiams verta sutelkti dėmesį į tai, ką jie gali kontroliuoti.
„Metai laukia nelengvi. Aš taupyčiau maksimaliai, kad sumažinčiau riziką. Visame kame – investicijose, technikoje, sandėliuose, trąšose (…). Apibendrinant, kaip visada, laimės tas, kas geriausiai skaičiuoja, efektyvina ir priima sprendimus, atsižvelgdamas į savo situaciją“, – sakė jis.
Lapkričio 11 d. vykęs „Agroverslo forumas 2026“ buvo jau trečiasis renginys, kurį bendrovė „Scandagra“ surengė kartu su „Verslo žiniomis“. Į forumą susirinko beveik 300 dalyvių. Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo dabartinis ir buvęs žemės ūkio ministrai, asociacijų vadovai, ekspertai ir agroverslo įmonių atstovai.
