Prieš metus elektros birža pradėjo skaičiuoti kainą ne kas valandą, o kas ketvirtį valandos. Gyventojams svarbu žinoti, kuriomis valandomis elektra dažniausiai pigiausia ir kiek galima sutaupyti tuo metu įkraunant elektromobilį ar šildant vandenį.
„Perėjimas prie 15 minučių intervalų – vienas reikšmingiausių pastarųjų metų elektros rinkos pokyčių. Kaina dabar tiksliau atspindi, kas sistemoje vyksta per kiekvieną ketvirtį valandos: kada saulės ir vėjo elektrinės gamina daugiausia, o kada energijos trūksta. Rinkai tai aiškus signalas, kad lankstumas tampa vertybe“, – sako didžiausio Lietuvoje nepriklausomo elektros tiekėjo „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.
Kaina keičiasi kas ketvirtį valandos
Nuo 2025 m. spalio kitos paros elektros rinkoje „Nord Pool“ prekiaujama 15 minučių intervalais. Vietoje 24 kainų per parą jų dabar yra 96, o rytojaus kainos paskelbiamos iš anksto – iki 15 val. Lietuvos laiku. Vartotojui tai reiškia, kad planuoti galima dar prieš vakarą.
Trumpesnis kainos nustatymo intervalas atskleidė tai, ko valandiniai vidurkiai anksčiau nerodė: kaina gali stipriai pasikeisti ir per vieną valandą. Bendrą kainų amplitudę parodo mėnesio duomenys: šių metų liepą 15 minučių kainos Baltijos šalyse svyravo nuo –0,02 iki 256,57 Eur/MWh. Mėnesio vidurkis Lietuvoje tuo metu siekė 75,63 Eur/MWh – beveik penktadaliu mažiau nei birželį, kai vidurkis buvo 93,80 Eur/MWh.
Tokie svyravimai svarbūs tiems, kurių elektros kaina kinta pagal biržos kainą kas 15 minučių. Tam būtinas išmanusis skaitiklis, fiksuojantis vartojimą tokiais pat intervalais.
Pigios valandos turi savo ritmą
Nors kiekviena diena kitokia, metų vaizdas gana nuspėjamas. Elektra paprastai būna pigiausia naktimis ir savaitgaliais, kai pramonė ir biurai vartoja mažiau. Brangiausia ji dažniausiai būna darbo dienos pradžioje ir pabaigoje bei kurį laiką po jų, kai namo grįžę žmonės vienu metu verda vakarienę, skalbia ir šildo vandenį.
Didelę įtaką daro ir orai. Pučiant stipriam vėjui vėjo elektrinės pagamina daugiau, ir kainos krenta. Panašiai nutinka per pavasario polaidį: tirpstant sniegui upės patvinsta, o Skandinavijos ir Latvijos hidroelektrinės pagamina daugiau elektros, kuri pasiekia ir Lietuvos rinką. Saulėtomis vasaros dienomis pigių intervalų atsiranda ir vidurdienį, kai daugybė saulės elektrinių vienu metu tiekia energiją į tinklą, o kartais kaina nusileidžia net žemiau nulio. Žiemą, atšalus orams, energijos poreikis didėja, ir kainos kyla.
Todėl nebūtina kasdien stebėti grafiko. Užtenka žinoti kelias taisykles: naktis dažniausiai pigesnė už vakarą, vėjuota savaitė – pigesnė už ramią, o vasaros vidurdienis gali nustebinti.
Ką verta įjungti pigesniu metu
Taupymas prasideda nuo prietaisų, kurie sunaudoja daug elektros ir kuriems nesvarbu, kada tiksliai jie dirba. Pirmiausia verta pagalvoti apie elektromobilio įkrovimą. Automobilis vakare prijungiamas, o išvažiuojama tik ryte, tad išmanaus įkrovimo sistemai lieka visa naktis pigiausiems intervalams surasti. Vairuotojui užtenka nurodyti, kada automobilis turi būti paruoštas.
Antrasis kandidatas – elektrinis vandens šildytuvas. Įprastam 200 litrų boileriui pašildyti vandenį gali prireikti apie 10 kWh, o šilumą jis gerai išlaiko kelias valandas. Laikmatis ar išmanusis elektros lizdas leidžia šildyti naktį, kad ryte vanduo būtų karštas, o vakaro piko metu boileris neveiktų.
Kiek galima sutaupyti, parodo paprastas iliustracinis skaičiavimas. Jei vakare didmeninė kaina siektų 150 Eur/MWh, o naktį – 60 Eur/MWh, kiekviena naktį suvartota kilovatvalandė kainuotų 9 ct mažiau. Per mėnesį naktį vietoj vakaro suvartojus 300 kWh elektromobiliui įkrauti ir dar 300 kWh vandeniui šildyti, skirtumas siektų apie 54 Eur be PVM. Realus rezultatas kiekvieną mėnesį bus kitoks: kai kurią naktį kainų skirtumas bus didelis, o kitą – vos keli centai.
Didmeninė kaina – tik dalis sąskaitos
Svarbu nepamiršti, kad biržos grafike matoma kaina yra tik viena galutinės kainos dalis. Prie jos prisideda tiekėjo dalis, valstybės reguliuojamos dedamosios – elektros persiuntimas, kiti mokesčiai – ir PVM. Vartojimo perkėlimas gali keisti ir biržos dalį, ir persiuntimo kainą, jei taikomi dviejų ar keturių laiko zonų tarifai, todėl maža biržos kaina dar nereiškia tokios pat mažos galutinės kainos.
Be to, planai, kurių įkainiai keičiasi pagal 15 minučių biržos kainas, pavyzdžiui, „Ignitis“ planas „Išmanus – 15“, leidžia tiesiogiai pasinaudoti pigesniais biržos intervalais. Plane „Išmanus – Mėnesinis“ kaina skaičiuojama pagal mėnesio biržos vidurkį, o fiksuotos kainos plane tiekimo įkainiai numatytą laikotarpį nepriklauso nuo biržos svyravimų. Su biržos kaina susietas planas turi ir trūkumų: neplanuojant vartojimo ir įjungiant prietaisus per kainų šuolį, sąskaita gali ir padidėti.
„Augant atsinaujinančios energijos daliai, kainų svyravimai neišnyksta – jie tampa nauja rinkos norma. Todėl vartotojų lankstumas svarbus ne tik jų pačių sąskaitoms, bet ir visai energetikos sistemai: kuo daugiau vartojimo persikelia į laiką, kai energijos gausu, tuo stabilesnė sistema. Tiekėjų užduotis – pasiūlyti ir kainų planus, ir įrankius, kurie leistų kiekvienam pasirinkti pagal savo poreikius“, – apibendrina E. Jurevičius.
