Lietuvos socialinio draudimo sistema mini šimtmetį. Ta proga lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks V nacionalinė socialinės politikos konferencija „100 metų socialiniam draudimui Lietuvoje“. Jos metu bus apžvelgiama sukaupta patirtis, aptariami pagrindiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos. Į diskusijas susiburs prie socialinio draudimo sistemos kūrimo ir plėtros prisidėję praktikai bei jos raidą ir ateities kryptis tyrinėjantys mokslininkai.
Pasak konferencijos organizatorės, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentės dr. Jekaterinos Navickės, socialinis draudimas yra vienas pagrindinių Lietuvos gerovės valstybės modelio ramsčių.
„Socialinio draudimo atsiradimas buvo vienas iš svarbių žingsnių, kuriant modernią Lietuvos socialinės apsaugos sistemą. Jis įtvirtino principą, kad socialinės rizikos – liga, senatvė, motinystė ir tėvystė, nedarbas ar darbingumo netekimas – nebūtų vien asmeninė žmogaus atsakomybė, o solidarumu tarp darbuotojų ir kartų grindžiamos sistemos dalis“, – sako docentė.
Socialinio draudimo reikšmę visuomenei pabrėžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė:
„Socialinis draudimas – tai daugiau nei finansinė apsauga. Tai mūsų visuomenės solidarumo išraiška. Šimtmetį gyvuojanti Lietuvos socialinio draudimo sistema įrodo, kad jos stiprybės pagrindas – žmonių tarpusavio atsakomybė ir kartų bendrystė. Šiandien prisidedame prie sistemos tam, kad rytoj ji padėtų mums ar mūsų artimiesiems. Būtent šis solidarumas, nuoseklus atsakomybės dalijimasis ir pasitikėjimas vieni kitais yra tvarios socialinio draudimo sistemos pamatas. Mūsų pareiga – išsaugoti šias vertybes ir užtikrinti, kad socialinis draudimas išliktų patikima atrama ateities kartoms.“
Nors valstybinis socialinis draudimas yra svarbi Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalis, visuomenėje vis dar sklando nemažai mitų apie tai, kaip jis veikia. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja Kristina Zitikytė-Molienė pranešime „Septyni „Sodros“ mitai, arba ką iš tikrųjų rodo duomenys“ ketina kalbėti apie emocijas keliančius teiginius, kurie neatspindi realios situacijos:
„Socialinį draudimą dažnai lydi nemažai atkakliai vartojamų mitų: kad „Sodra“ tuoj bankrutuos, kad ji svarbi tik pensininkams ar kad būtų geriau apskritai nemokėti įmokų. Tačiau už tokių teiginių slypi kur kas sudėtingesnė realybė: atsisakę bendro socialinio draudimo labai greitai susidurtume su klausimu, kas prisiims ligos, nedarbo, negalios ar senatvės riziką. Ir nors vis dar esame gąsdinami „Sodros“ bankrotu, jau kelerius metus sėkmingai kaupiame socialinio draudimo rezervą.“
Konferencijoje bus pristatomi moksliniai tyrimai, nagrinėjantys skirtingas socialinio draudimo sistemos sritis – nuo nedarbo draudimo ir motinystės bei vaiko priežiūros socialinės apsaugos iki skurdo mažinimo ir pensijų sistemos finansinio tvarumo.
Profesorius dr. Linas Tarasonis pristatys 2017 m. Darbo kodekso reformos poveikio darbo rinkai tyrimą, kuriame, remiantis visos Lietuvos administraciniais duomenimis, vertinama, kaip didesnės nedarbo išmokos ir sumažinta darbo vietų apsauga paveikė nedarbo trukmę bei viešąsias išlaidas.
VU Filosofijos fakulteto mokslininkės doc. dr. Rūta Brazienė ir Raminta Ščiukaitė pranešime „Motinystės ir vaiko priežiūros socialinės apsaugos transformacija Lietuvoje“ aptars per šimtmetį besikeitusį valstybės požiūrį į šeimą, tėvystę ir atsakomybę už vaikų priežiūrą. Socialinės paramos ir socialinio draudimo sąsajoms dėmesį skirs doktorantė Žeimantė Straševičiūtė, kuri, remdamasi beveik 20 metų duomenimis, nagrinės socialinės pašalpos gavėjų dalyvavimą socialinio draudimo sistemoje ir jų apsaugą nuo skurdo.
Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyr. ekonomistas, pristatys socialinio draudimo sistemos tvarumo ir rezervo pakankamumo vertinimą: „Mūsų tyrimas atskleidžia, kad nuo pensijų indeksavimo taisyklių pasirinkimo priklausys ne tik tai, kaip bus derinami pensijų dydžio ir „Sodros“ rezervo kaupimo tikslai, bet ir kaip demografinio spaudimo bei ekonominių sukrėtimų našta pasiskirstys tarp skirtingų visuomenės grupių.“
Konferenciją užbaigs diskusija „Socialinio draudimo ateitis“, kurioje dalyvaus VU profesorius emeritas dr. Romas Lazutka, VU Teisės fakulteto socialinių mokslų daktaras Audrius Bitinas, VU Filosofijos fakulteto profesorius dr. Boguslavas Gruževskis ir docentas dr. Daumantas Stumbrys, profesorius dr. Arvydas Guogis. Diskusijos metu bus aptariama, kaip socialinio draudimo sistema turėtų keistis, kad galėtų atliepti naujus visuomenės poreikius ir iššūkius.
„Ar XX amžiaus socialinio draudimo modelis pajėgus atsakyti į XXI amžiaus socialines rizikas? Socialinės apsaugos teisė turi ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir kurti į ateitį orientuotus teisinius sprendimus, kai dirbtinis intelektas keičia darbo prigimtį, demografija – kartų solidarumo pagrindus ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, o klimato kaita – socialinės rizikos ribas“, – teigia A. Bitinas.
Konferencijos programa: https://www.fsf.vu.lt/socialines-politikos-konferencija/konferencijos-programa. Renginys bus transliuojamas „YouTube“ kanale „ Atviras Seimas“.
Konferenciją organizuoja VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra bendradarbiaudama su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM („Sodra“).
About the Author
