Miškinės obelys ir kriaušės, dobilai, laukiniai česnakai, vaistiniai valerijonai, raudonėliai, jonažolės – tai tik dalis augalų, kurių genetinį paveldą nuspręsta saugoti kaip nacionalinę vertybę.
Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT) posėdžiavusi Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) statusą nutarė suteikti miškinės obels ir miškinės kriaušės klonų lauko kolekcijoms, vertingoms žemės ūkio augalų laukinių gentainių populiacijoms, dekoratyviniams augalams bei vaistinių ir aromatinių augalų sėkliniams (genetiniams) sklypams.
Lietuvos miškuose miškinės obelys ir kriaušės nėra dažnos, todėl ypač svarbu išsaugoti jų genetinius išteklius. Šiuo metu miškinės obels plantacijoje saugomi 22, o miškinės kriaušės – 30 skirtingų medžių klonų.
„Sėklinės plantacijos leidžia išsaugoti skirtingus genotipus ir užtikrinti jų panaudojimą ateityje. Iš plantacijose surinktų sėklų išauginti sodmenys naudojami miškams želdinti, didinant medynų rūšinę ir biologinę įvairovę”, – pasakojo VMT Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Nainienė.
Nacionalinių genetinių išteklių sąrašą taip pat pasiūlyta papildyti aštuoniomis kultūrinių augalų laukinių gentainių populiacijomis, tarp kurių – baltasis ir raudonais dobilai, miglės, motiejukai ir šunažolės.
Kultūrinių augalų laukiniai gentainiai ypač svarbūs augalų selekcijai, nes selekcijos procese dalis genetinės įvairovės prarandama. Intensyvėjant klimato kaitai, laukinių gentainių genetinė įvairovė tampa vis reikšmingesnė kaip naujų genetinių savybių šaltinis, padedantis išvesti prie kintančių aplinkos sąlygų geriau prisitaikiusias augalų veisles.
Į saugomų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą, komisijos siūlymu, bus įtrauktos ir trys dekoratyvinių viendienių veislės – „Mitsu“, „Žiežmarių žvaigždė“ ir „Žiežmarių jaunystė“, taip pat Dabikinės dvaro parke augantis paprastasis bukas.
Svarbią kandidatų dalį sudarė vaistinių ir aromatinių augalų genetiniai ištekliai. Komisija pritarė penkių sėklinių (genetinių) sklypų, esančių skirtinguose Lietuvos regionuose, įtraukimui į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Juose saugomos įvairios laukinių augalų populiacijos, tarp jų – vaistiniai valerijonai, paprastieji raudonėliai, jonažolės, laukiniai česnakai.
Dalis sėkliniuose (genetiniuose) sklypuose aptinkamų išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių augalų populiacijų taip pat gali būti perkeliamos į lauko kolekcijas ir siūlomos įtraukti į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Vienas tokių pavyzdžių – Šeduvos apylinkėse aptikta baltažiedės paprastosios juodgalvės populiacija, kuriai Komisija taip pat pritarė suteikti ANGI statusą.
Komisijos pateikti kandidatai į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą bus įtraukti aplinkos ministrės įsakymu.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
About the Author
