Ar knygą galima skaityti ne tik akimis, bet ir rankomis, judesiu ar garsais? Šiauliuose gimusi iniciatyva įrodė, kad literatūros pasaulį vaikams galima atverti gerokai daugiau būdų nei vien tradiciniu skaitymu. Lietuvos bibliotekoje plačiai taikoma sensorinių skaitymų metodika šiandien jau naudojama keturiose Europos šalyse, o tarptautinio projekto metu surengtuose užsiėmimuose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. vaikų.
188 sensorinių skaitymų užsiėmimai, 2 001 vaikas nuo 3 iki 14 metų, dvylika specialiai sukurtų istorijų ir keturių šalių bibliotekų bendradarbiavimas – tokie pagrindiniai Povilo Višinskio bibliotekos koordinuoto tarptautinio projekto „Išlaisvinti herojai“ (HERUN) rezultatai.
Lietuvos, Portugalijos, Slovėnijos ir Ukrainos bibliotekas suvienijęs projektas siekė spręsti vis dar aktualų iššūkį: kaip sudominti knygomis vaikus, kuriems įprasti skaitymo būdai dėl individualių raidos, komunikacijos ar kitų ypatumų ne visuomet yra prieinami?
Kai istoriją galima išgirsti, paliesti ir patirti
Įprastai skaitymas siejamas su tekstu ir iliustracijomis. Tačiau sensorinių skaitymų metu literatūros kūrinys tampa patirtimi, įtraukiančia skirtingus pojūčius. Klausydamiesi pasakojimo vaikai gali liesti įvairių tekstūrų medžiagas, tyrinėti daiktus, klausytis garsų, judėti ar atlikti kūrybines užduotis. Taip istorija ne tik pasakojama, bet ir išgyvenama.
Šis metodas ypač aktualus vaikams, turintiems autizmo spektro, kalbos, komunikacijos ar kitų raidos ypatumų. Tačiau sensoriniai skaitymai skirti ne tik jiems – tokiose veiklose gali dalyvauti visi vaikai, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių.
2018 metais Povilo Višinskio biblioteka ėmėsi iniciatyvos tapti autizmui draugiška įstaiga ir pradėjo organizuoti pirmuosius tokio pobūdžio užsiėmimus. Patirtį perdavė kitoms Lietuvos bibliotekoms. Ilgainiui sukaupta patirtis tapo pagrindu tarptautiniam projektui, kurį finansavo Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros institutas.
Lietuviška patirtis pritaikyta ir Ukrainoje
2025–2026 metais įgyvendinamas projektas sujungė Povilo Višinskio biblioteką, Mariboro viešąją biblioteką Slovėnijoje, Porto savivaldybės viešąją biblioteką Portugalijoje ir Lvivo regioninę jaunimo biblioteką Ukrainoje.
Partneriai ne tik mokėsi Lietuvoje sukurtos metodikos, bet ir ieškojo būdų ją pritaikyti savo šalių vaikams.
Slovėnijoje sensoriniai skaitymai buvo papildyti žodinio pasakojimo tradicijomis, Portugalijoje išbandytos veiklos su skirtingo amžiaus vaikais, o Ukrainoje šios iniciatyvos įgijo papildomą reikšmę dirbant su karo paveiktais vaikais, ieškant būdų stiprinti jų emocinę savijautą ir socialinį įsitraukimą.
„Tai buvo bendras, partneryste ir bendradarbiavimu grįstas darbas. Mokėmės vieni iš kitų, kūrėme naujas programas ir ieškojome būdų, kaip jas pritaikyti skirtingiems vaikų poreikiams bei kultūriniams kontekstams“, – sako Povilo Višinskio bibliotekos direktorius prof. Bronius Maskuliūnas.
Projektas atskleidė ir svarbią praktinę pamoką: vieno visiems vaikams tinkamo sensorinių skaitymų scenarijaus nėra. Net ir kruopščiai parengtą užsiėmimą specialistams tenka pritaikyti prie skirtingų vaikų reakcijų, galimybių bei poreikių.
Sukurta išskirtinė knyga – dvylika istorijų penkiomis kalbomis
Vienas ryškiausių projekto rezultatų – knyga „Pagalba meškinui ir kitos istorijos“, kurią kūrė net 24 kūrėjai: dvylika rašytojų ir dvylika iliustruotojų iš Lietuvos, Slovėnijos, Portugalijos bei Ukrainos.
Skirtingų šalių autoriai dirbo tarptautinėse kūrybinėse porose ir sukūrė dvylika originalių istorijų, nuo pat pradžių pritaikytų sensoriniams skaitymams.
Kitaip nei įprastų vaikiškų knygų atveju, čia buvo galvojama ne tik apie siužetą ar iliustracijas, bet ir apie tai, kaip kiekvieną istoriją būtų galima papildyti garsais, judesiu, lytėjimu ir kitomis patirtimis.
Projekto rengėjų teigimu, tai pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje tokio pobūdžio grožinių istorijų rinkinių.
Knyga išleista lietuvių, anglų, portugalų, slovėnų ir ukrainiečių kalbomis, o jos elektroninės versijos skaitytojams prieinamos nemokamai.
Kartu parengtas ir tarptautinis metodinis leidinys „Heroes Unleashed: Sensory Reading Programs in Libraries“, kuriame pateikiama dvylika praktinių užsiėmimų scenarijų. Tai suteikia galimybę šią metodiką perimti ir kitoms bibliotekoms ar vaikų edukacijos specialistams, nedalyvavusiems projekte.
Biblioteka, kurioje vietos turi atsirasti kiekvienam
Lapkričio 4–5 dienomis Šiauliuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Beyond Reading: A Library for Every Mind“ projekto rezultatus ir įtraukiosios bibliotekos ateitį aptarė daugiau kaip 70 bibliotekų, kultūros, švietimo ir kitų sričių specialistų.
Konferencijoje kalbėta ne tik apie sensorinius skaitymus, bet ir apie besikeičiantį autizmo supratimą, disleksiją turinčių vaikų skaitymo patirtis, lengvai suprantamos kalbos leidinius ir bibliotekų paslaugų prieinamumą skirtingų poreikių žmonėms.
Pasak projekto organizatorių, svarbiausias pasiektas rezultatas nėra vien užsiėmimų ar išleistų leidinių skaičius. Ne mažiau reikšminga tai, kad bibliotekų specialistai įgijo žinių ir praktinių įgūdžių, leidžiančių sensorinius skaitymus organizuoti savarankiškai bei tęsti šias veiklas projektui pasibaigus.
„Įtrauktis – tai ne vien metodai ar specialiosios priemonės. Visų pirma, tai gebėjimas suprasti kiekvieną žmogų ir jo individualius poreikius. Tai gebėjimas pažinti ir suprasti tuos, kurie pasaulį patiria kitaip“, – pabrėžia prof. B. Maskuliūnas.
Šiauliuose prieš aštuonerius metus pradėta iniciatyva šiandien tapo tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžiu, rodančiu, kad biblioteka gali būti kur kas daugiau nei vieta knygoms skolintis.
O kelias į literatūrą nebūtinai turi prasidėti nuo perskaityto sakinio. Kartais jis prasideda nuo prisilietimo, išgirsto garso ar galimybės pačiam tapti pasakojimo dalimi.
Projektą „Išlaisvinti herojai: sensorinių skaitymų programos įgyvendinimas Europos viešosiose bibliotekose“ (HERUN) finansuoja Europos Sąjunga pagal programą „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros institutas.
About the Author
