Skip to content
22 lapkričio, 2026
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Kuo daugiau sportuoji, tuo geresnis seksas? Profesorius įspėja, kad ne viskas taip paprasta

Žinių portalo redakcija 4 lapkričio, 2026 7 minutes read
Kuo daugiau sportuoji, tuo geresnis seksas? Profesorius įspėja, kad ne viskas taip paprasta

Ar intensyvus sportas visada gerina seksualinę sveikatą? Ar tikrai kiekvienam būtina nueiti 10 tūkstančių žingsnių per dieną? Ir kodėl net raumeningi, fiziškai aktyvūs vyrai ne visuomet gali pasigirti gera seksualine sveikata? Į šiuos ir kitus klausimus lapkričio 13–14 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyksiančiame tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2026“ atsakys Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius Arūnas Emeljanovas.

Vieninteliame tokio pobūdžio festivalyje Baltijos šalyse žinomas fizinio aktyvumo ekspertas skaitys pranešimą „Sportas ir seksualinė sveikata“, kuriame atskleis fizinio aktyvumo ir intymaus gyvenimo sąsajas, paneigs visuomenėje įsitvirtinusius mitus ir pasidalys mokslu grįstomis rekomendacijomis.

„Tai bus pirmas kartas, kai skaitysiu pranešimą tokio pobūdžio festivalyje. Šį iššūkį priėmiau nedvejodamas, nes pats esu lankęsis renginyje ir žinau, kokia įvairiapusė jo programa. Čia galima išvysti ne tik įspūdingų šou pasirodymų, bet ir apsilankyti meno parodoje, išgirsti vertingų pranešimų apie seksualinę sveikatą, porų santykius, seksualumą. Man patinka ir tai, kad festivalis vyksta penktadienio bei šeštadienio vakarais. Tačiau svarbiausia, kad Lietuva vis drąsiau kalba apie seksą ir nebebijo garsiai domėtis seksualine sveikata“, – sako prof. A. Emeljanovas.

Raumeningas kūnas dar nereiškia geros seksualinės sveikatos

Pasak profesoriaus, fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių geros sveikatos veiksnių, tačiau kalbant apie seksualinę sveikatą svarbus ne tik judėjimas, bet ir fizinio krūvio intensyvumas, reguliarumas bei individualios organizmo galimybės.

Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad kuo intensyviau žmogus sportuoja, tuo geresnė jo seksualinė sveikata. Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad realybė gerokai sudėtingesnė.

„Neretai manoma, kad raumeningas, daug sportuojantis vyras savaime pasižymi puikia seksualine sveikata. Tačiau taip yra tikrai ne visada. Pernelyg intensyvus fizinis krūvis, nepakankamas poilsis ir organizmo alinimas gali turėti priešingą poveikį. Svarbu suprasti, kad seksualinė sveikata yra neatsiejama nuo bendros organizmo būklės“, – aiškina profesorius.

A. Emeljanovas atkreipia dėmesį ir į vieną svarbų vyrų sveikatos signalą, kurio nevalia ignoruoti – staiga atsiradusius erekcijos sutrikimus.

„Erekcijos sutrikimai kartais gali būti vienas pirmųjų širdies ir kraujagyslių ligų požymių. Jie gali pasireikšti dar prieš išryškėjant kitiems šių ligų simptomams. Todėl staiga pastebėjus tokius pokyčius nereikėtų jų ignoruoti ar tikėtis, kad viskas savaime praeis. Tai rimta priežastis kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą“, – perspėja mokslininkas.

Moterų seksualinei sveikatai – ypatinga aerobinio aktyvumo nauda

Profesoriaus teigimu, lengvo ir vidutinio intensyvumo aerobinės treniruotės gali būti ypač naudingos moterų seksualinei sveikatai.

Toks fizinis aktyvumas gerina kraujotaką visame organizme, įskaitant dubens sritį ir lytinius organus. Dėl to gali padidėti jautrumas seksualinei stimuliacijai, palengvėti seksualinis susijaudinimas.

Ne mažiau svarbus ir psichologinis poveikis. Reguliarus judėjimas padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką, miego kokybę ir bendrą savijautą. Visi šie veiksniai glaudžiai susiję su moterų seksualiniu potraukiu ir pasitenkinimu intymiu gyvenimu.

„Reguliarus vaikščiojimas sparčiu žingsniu, lengvas bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu gali prisidėti prie geresnės seksualinės funkcijos, didesnio pasitenkinimo intymiu gyvenimu ir pozityvesnio savo kūno vertinimo. Vis dėlto svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas nebūtinai tiesiogiai padidina kiekvienos moters libido. Jo poveikis priklauso nuo individualios sveikatos būklės, hormoninių veiksnių, psichologinės savijautos ir fizinio krūvio intensyvumo“, – aiškina A. Emeljanovas.

10 tūkstančių žingsnių per dieną – nebūtina riba

Profesorius daug dalijasi apie judėjimo naudą žmogaus sveikatai. Anot jo, viena didžiausių problemų yra tai, kad fizinis aktyvumas neretai vis dar suvokiamas kaip intensyvus sportas, reikalaujantis daug laiko, specialaus pasirengimo ar didelių pastangų. Tačiau reikšmingos naudos sveikatai galima pasiekti ir paprastesniais, kasdieniais įpročiais.

Dar kartą profesorius sulaužo nusistovėjusį stereotipą – dešimt tūkstančių žingsnių per dieną.

Pasak profesoriaus, moksliniai tyrimai rodo, kad reikšmingą naudą sveikatai galima pasiekti ir nueinant apie 7 tūkst. žingsnių per dieną.

Tyrimų duomenimis, toks kasdienis aktyvumas, palyginti su gerokai mažesniu žingsnių skaičiumi, siejamas su maždaug 47 proc. mažesne ankstyvos mirties rizika. Taip pat nustatomos sąsajos su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų bei demencijos rizika.

Vis dėlto profesorius pabrėžia, kad vien vaikščiojimo visapusiškai fizinei sveikatai palaikyti nepakanka. Svarbu derinti aerobinį aktyvumą su jėgos, lankstumo ir mobilumo pratimais.

„Žmogaus kūnas sukurtas judėti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas turi bėgti maratoną ar kilnoti didžiulius svorius. Svarbiausia – reguliarumas, nuoseklumas ir sveikas protas. Jeigu iki šiol nesportavote, tikrai nereikia pirmą dieną bandyti įveikti maratono ar kelti 300 kilogramų štangos. Pradėkite nuo paprasto pritūpimo, pasivaikščiojimo, nesudėtingų pratimų. Vėliau fizinį krūvį palaipsniui didinkite“, – pataria mokslininkas.

Anot jo, pradėti judėti niekada nevėlu – nesvarbu, ar žmogui 20, 40, ar 90 metų. Svarbiausia pasirinkti savo sveikatos būklę ir fizinį pasirengimą atitinkantį krūvį.

„Judėjimas naudingas ne tik raumenims ar širdžiai. Fizinis aktyvumas gerina smegenų kraujotaką, veikia neuromediatorių, tarp jų dopamino ir serotonino, sistemas, padeda gerinti nuotaiką, dėmesio koncentraciją ir emocinę savijautą. Visa tai svarbu ir mūsų gyvenimo kokybei, ir seksualinei sveikatai“, – pabrėžia profesorius.

Mokslininkas socialiniuose tinkluose – su beveik 36 tūkst. sekėjų

Prieš kelerius metus profesorius A. Emeljanovas nusprendė aktyviau dalytis mokslinėmis žiniomis socialiniuose tinkluose. Nuo vos kelių šimtų sekėjų jo auditorija išaugo iki 35,5 tūkstančio.

Mokslininkas neslepia, kad didėjantis žinomumas atvėrė naujų galimybių kalbėti apie fizinį aktyvumą, sveikatą ir naujausius mokslinius tyrimus ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir gerokai platesnei visuomenei.

Šiandien profesorius pranešimus skaito ne tik universitetuose ar mokslinėse konferencijose. Jis vis dažniau kviečiamas į verslo įmones, komunikacijos, rinkodaros, personalo valdymo ir kitų sričių renginius.

„Esu už tai, kad mokslu grįstos žinios apie sveikatą pasiektų kuo daugiau žmonių. Džiaugiuosi galėdamas kalbėti ne tik su studentais ar kolegomis mokslininkais, bet ir su IT specialistais, politikais, vadovais, švietimo, komunikacijos, rinkodaros bei personalo sričių atstovais. Dažnai kiekvienas gyvename savo profesiniame burbule, todėl šiame informacijos triukšme mus ne visada pasiekia kitų sričių žinios, nors jos gali būti itin naudingos“, – sako A. Emeljanovas.

Profesoriaus įsitikinimu, mokslininkai neturėtų apsiriboti vien akademine auditorija. Priešingai – gebėjimas sudėtingus mokslinius tyrimus paaiškinti paprastai ir suprantamai šiandien tampa vis svarbesnis.

Kodėl Lietuvos mokslininkai vis dar nedrąsiai žengia į socialinius tinklus?

Paklaustas, kodėl Lietuvoje vis dar palyginti nedaug mokslininkų, kurie būtų plačiai žinomi visuomenei ir aktyviai dalytųsi žiniomis socialiniuose tinkluose, A. Emeljanovas išskiria vieną esminį iššūkį – gebėjimą mokslo kalbą paversti suprantama kiekvienam.

„Užsienyje yra gydytojų, chirurgų ir kitų mokslo atstovų, kuriuos socialiniuose tinkluose seka milijonai žmonių. Tai reiškia, kad jų perduodamos žinios pasiekia milžinišką auditoriją. Lietuvoje mes, mokslininkai, vis dar esame gana konservatyvūs, tik mokomės prisijaukinti socialinius tinklus ir suprasti jų galimybes“, – pastebi profesorius.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad situacija pamažu keičiasi.

„Tikiu, kad artimiausiais metais vis daugiau Lietuvos mokslininkų išdrįs išeiti už universitetų ir konferencijų salių ribų. Mokslas neturi likti uždaras siauram specialistų ratui. Jeigu turime žinių, galinčių padėti žmonėms gyventi sveikiau ir kokybiškiau, turime ieškoti būdų, kaip tomis žiniomis dalytis. Net jeigu tam kartais tenka žengti į neįprastą erdvę, pavyzdžiui, erotikos festivalį“, – šypsosi A. Emeljanovas.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Pramogos

Žinių portalo redakcija

Administrator

Žinių portalo redakcija skelbia Lietuvos ir pasaulio naujienas bei institucijų ir įmonių pranešimus žiniasklaidai.

View All Posts

Post navigation

Previous: KVIETIMAS ŽINIASKLAIDAI: lapkričio 10 d. Vilniuje atidaroma naujoji SUGIHARA klinika
Next: Nuo vykdytojo prie stratego: kaip per artimiausią dešimtmetį keisis darbuotojo vaidmuo Lietuvoje

Related News

Prof. Artūrui Žukauskui – 70: kolegos apie jo išradingumą, lyderystę ir meilę universitetui
6 minutes read

Prof. Artūrui Žukauskui – 70: kolegos apie jo išradingumą, lyderystę ir meilę universitetui

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
Pasaulinė televizijos diena: ar jaunimui socialinės medijos ją atstos?
9 minutes read

Pasaulinė televizijos diena: ar jaunimui socialinės medijos ją atstos?

Žinių portalo redakcija 21 lapkričio, 2026 0
Kas automobilį paverčia legenda? Automuziejuje Vilniuje atidaryta paroda „Kulto anatomija“
4 minutes read

Kas automobilį paverčia legenda? Automuziejuje Vilniuje atidaryta paroda „Kulto anatomija“

Žinių portalo redakcija 20 lapkričio, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
    Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
    Likus daugiau nei dešimčiai minučių iki 2024 m. lapkričio 25-osios rytą Vilniuje įvykusios DHL lėktuvo katastrofos, orlaivis prarado
  • Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
    Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
    Dirbtinio intelekto kuriamas turinys, dezinformacija, manipuliacijos internete, priklausomybė nuo technologijų ir bendraamžių spaudimas – tai tik dalis temų,
  • 17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
    17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
    Kodėl kartais saugiau panaikinti pėsčiųjų perėją? Ir kuo lietuviškas atšvaitas gali nustebinti Pietų Korėją? Ieškoti atsakymų į šiuos
  • Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
    Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
    Kaip atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti informaciją, rūpintis fizine ir emocine sveikata bei skatinti pilietinį aktyvumą? Šiomis ir kitomis
  • Prof. Artūrui Žukauskui – 70: kolegos apie jo išradingumą, lyderystę ir meilę universitetui
    Prof. Artūrui Žukauskui – 70: kolegos apie jo išradingumą, lyderystę ir meilę universitetui
    „Artūras Žukauskas turėjo drąsos ir užsispyrimo taisyti tai, kas neveikia, arba kurti sistemas ir struktūras, kurios veiktų“, –

Jus sudomins

Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
6 minutes read

Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
6 minutes read

Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
5 minutes read

17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
3 minutes read

Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Visada aktyvus
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Tvarkyti parinktis
  • Tvarkyti paslaugas
  • Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus
  • Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}