Klaipėdos uosto direkcija atnaujina kiek daugiau nei savaitei dėl drastiškų Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų sustabdytas būsimo Kruizinių laivų terminalo statybas. Savivaldybė pašalino nepagrįstai pastatytus ženklus, užkirtusius kelią į statybvietę gabenti būtinas medžiagas.
„Nuo pat šios istorijos pradžios siekėme, kad būtų sudarytos sąlygos atnaujinti darbus. Šiuo metu į statybvietę jau juda statyboms reikalingas sunkiasvoris transportas. Tam prireikė savaitės, tačiau sprendimas pasiektas – nelieka projekto įgyvendinimą stabdančių nepagrįstai įrengtų kelio ženklų. Viliamės, kad ateityje su Klaipėdai ir Lietuvai strategiškai svarbiais projektais susiję sprendimai bei jų vertinimai bus priimami atsakingai ir remiantis dokumentais bei faktais, o ne prielaidomis ar emocijomis“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu, leidžiamą transporto priemonių svorį iki 25 tonų ribojantys ženklai į būsimą terminalą vedančiose gatvėse pastatyti lapkričio pradžioje. Iki įvedant ribojimus Klaipėdos uosto direkcijai nebuvo pateikta pastabų dėl statybų proceso ar raginimų jį keisti, tad tokio sprendimo nebuvo galima prognozuoti ar jam kaip nors pasiruošti. Kiekvieno į būsimo terminalo teritoriją riedančio ir krantinių formavimui būtiną gruntą gabenančio sunkvežimio svoris siekia iki 40 tonų. Tokios bendrosios masės transporto priemonių judėjimui gatvėmis nėra reikalingi papildomi leidimai. Taigi, drastiški apribojimai lėmė, kad statybų procesas sustojo. Jis atnaujintas šį penktadienį, lapkričio 13 d.
Klaipėdos savivaldybės sprendimas būtent į statybvietę vedančiose gatvėse įrengti kelio ženklus, draudžiančius važiuoti sunkesnėmis nei 25 tonų transporto priemonėmis, kelia pagrįstų dvejonių dėl tokio sprendimo teisinio pagrįstumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu, ženklai „Ribota masė“ įrengiami eismui per ribotos keliamosios galios kelių statinius – tiltus, viadukus ir pan. – uždrausti.
Klaipėdos uosto direkcija toliau laikosi pozicijos, jog tinkamai ir nepažeidžiant galiojančių tvarkų derino ir vykdė būsimo terminalo statybų procesą. Viso projekto metu Uosto direkcija nebuvo sulaukusi savivaldybės kvietimų papildomai pristatyti, aptarti projekto eigą ar iš naujo derinti jau patvirtintus darbus. Vis dėlto siekdama kaip įmanoma greičiau atnaujinti darbus ir sumažinti nuo jos nepriklaususių drastiškų sprendimų žalą, Uosto direkcija aktyviai ieškojo kompromisinių sprendimų, leidžiančių kuo greičiau atnaujinti darbus. Rangovas suderino transporto judėjimo schemą – sunkiasvoris transportas ir toliau galės į statybvietę patekti Naująja Uosto gatve.
Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip gatvių savininkė, gali ir turi rūpintis miesto infrastruktūra, stebėti jos būklę, vykdyti ekspertizes. Vis dėlto vertinant kelių būklę būtina atsižvelgti į platesnį gatvių nusidėvėjimą lemiantį kontekstą ir šio proceso nesieti išskirtinai su vieno projekto įgyvendinimu.
About the Author
