Artėjanti kartų kaita šeimos versluose gali tapti vienu svarbiausių iššūkių Baltijos jūros regiono ekonomikai. Daliai praėjusio amžiaus pabaigoje įkurtų įmonių artėja savininkų pasikeitimo metas, tačiau ne visos yra tam pasirengusios. Siekiant padėti šeimos verslams išsaugoti veiklos tęstinumą ir atrasti naujų augimo galimybių, pradedamas tarptautinis Interreg Baltic Sea Region (BSR) projektas „NextCircle“. Spalio 13 – 14 dienomis Kaune vykusiame pirmajame partnerių susitikime penkių organizacijų iš keturių šalių atstovai aptarė būsimas veiklas ir praktinius verslo perdavimo iššūkius.
Susitikime dalyvavo penki projekto partneriai iš keturių šalių: Tech-Park Kaunas ir Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras iš Lietuvos, „Prizztech“ iš Suomijos, Vidžemės planavimo regionas iš Latvijos ir Piaseczno savivaldybė iš Lenkijos. Taip pat prisijungė programos vadovaujančiosios institucijos ir jungtinio sekretoriato atstovai.
„Šeimos verslo perdavimas nėra vien savininko ar vadovo pasikeitimas. Tai svarbus momentas, nuo kurio gali priklausyti įmonės ateitis, darbuotojų darbo vietos ir viso regiono ekonominis gyvybingumas. Norime, kad verslo perdavimas naujai kartai būtų suvokiamas ne kaip neišvengiamas iššūkis, o kaip galimybė atsinaujinti, diegti inovacijas ir stiprinti verslo konkurencingumą“, – sako projekto vadovė Aurelija Skirmantaitė.
Vis daugiau šeimos verslų savininkų artėja prie pensinio amžiaus, todėl daugeliui įmonių netrukus teks spręsti, kas perims jų veiklą. Advokatų kontoros „Sorainen“ ir Baltijos šeimos įmonių instituto 2024 m. atliktas pirmasis Lietuvos, Latvijos ir Estijos šeimos verslų tyrimas rodo, kad 85 proc. apklaustų savininkų norėtų perduoti verslą kitai kartai. Vis dėlto formalų ar neformalų verslo perdavimo planą turi tik 25 proc. Lietuvos, 27 proc. Estijos ir 44 proc. Latvijos respondentų, o įpėdinis numatytas vos 37 proc. Lietuvos šeimos įmonių. Laiku nepasirengus verslo perdavimui, net ir sėkmingai veikiančioms įmonėms gali kilti veiklos tęstinumo rizika, o kraštutiniu atveju – grėsti uždarymas ir darbo vietų praradimas. Toks scenarijus silpnintų vietos ekonomiką ir mažintų jaunų žmonių motyvaciją kurti ateitį savo kraštuose.
buvo pastebėta, kad verslo paramos organizacijos ir savivaldybės ne visada turi priemonių, kurios padėtų šiame verslo perdavimo procese. Kliūčių kyla dėl ribotos patirties verslo perdavimo srityje, silpno kartų dialogo ir to, kad keičiantis savininkams retai galvojama apie inovacijas ir tvarumą. Vis dėlto būtent jaunoji karta šeimos įmonėse dažnai yra skaitmeninių sprendimų, eko-inovacijų ir naujų produktų varomoji jėga. Todėl gerai parengtas verslo perdavimas leistų ne tik išsaugoti įmonę, bet ir atnaujinti svarbiausius jos procesus, veikimo principus.
Visas projekto pavadinimas – „Verslo perėmimas, inovacijos ir jaunimo išlaikymas Baltijos jūros regiono šeimos verslams“ – atspindi tris pagrindinius jo tikslus. Per dvejus metus, nuo 2026 m. liepos iki 2028 m. birželio, partneriai parengs verslo perdavimo priemonių rinkinį, apimantį teisinius, vadybinius ir tarpasmeninius verslo perdavimo aspektus, taip pat praktinius sprendimus, padedančius diegti inovacijas ir tvarumo principus.
Verslo paramos organizacijų specialistai mokysis juo naudotis seminaruose, mainų vizituose ir mentorystės veiklose. Vėliau parengtos priemonės bus išbandytos konsultuojant mažas ir vidutines įmones (MVĮ), o sukaupta patirtis ir rezultatai bus panaudoti rengiant rekomendacijas vietos ir regionų valdžios institucijoms.
Prie projekto taip pat prisideda 18 asocijuotųjų organizacijų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Suomijos, tarp jų – prekybos, pramonės ir amatų rūmai, verslo asociacijos, savivaldybės, universitetas ir jaunimo organizacijos.
Pirmąją susitikimo dieną projekto partneriai apsilankė Kaune veikiančioje šeimos valdomoje kepykloje „Bundu“. Jos savininkė Julita Baravykienė pasidalijo verslo kūrimo ir plėtros patirtimi. Šis vizitas suteikė galimybę projekto partneriams iš arčiau susipažinti su šeimos verslo veikla ir aptarti, kokie praktiniai sprendimai galėtų padėti tokioms įmonėms užtikrinti veiklos tęstinumą bei pasirengti ateities pokyčiams.
„Mano patirtis perimant verslą buvo gan natūrali ir sklandi. Iš pradžių tai atrodė kaip tiesiog pagalba malūne pritrūkus rankų, bet galiausiai tapo vieta mano svajonių įgyvendinimui – atsirado kepykla, kavinė Kauno centre, duonos mokymai bei „Kepėjų klubas“. Tikiu, kad ateityje laukia dar daugiau smagių projektų. Tiems, kurie perima ar paveldi verslą patarčiau nebijoti jo padaryti savu ir atrasti tai, kas jiems patinka. Tuo pačiu svarbu neskubėti pamesti to, kas veikia, kas padaro verslą unikalų. Tai, tikėtina, yra ta dalis, kuri išlaikė verslą sėkmingą iki tol“, – sako J. Baravykienė.
Antrąją susitikimo dieną Hanzos parlamento pirmininkas dr. Maksas Hogeforsteris pristatė Baltijos jūros regione taikomus mažų ir vidutinių įmonių verslo perdavimo modelius. Pranešimas suteikė pagrindą diskusijoms apie skirtingus verslo perdavimo būdus ir galimybes šią patirtį pritaikyti rengiant „NextCircle“ priemonių rinkinį.
Daugiau informacijos apie projektą: interreg-baltic.eu/project/nextcircle
