Išmokti užsienio kalbą, pradėti groti muzikos instrumentu ar įgyti naujų profesinių įgūdžių – tokius tikslus neretai atidedame ateičiai, nes atrodo, kad jiems pasiekti prireiks begalės mokymosi valandų. Tačiau norint išmokti ką nors naujo, nebūtina kasdien valandų valandas praleisti prie knygų. Net ir per 60 minučių galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų, jei mokomasi kryptingai. Ekspertė dalijasi trimis patarimais, kaip lengviau įsisavinti naujas žinias.
Prieš tapdami pasaulinėmis žvaigždėmis, grupės „The Beatles“ nariai daugybę vakarų praleido koncertuodami nedideliuose Hamburgo klubuose. Jų istoriją savo bestseleryje „Outliers“ aprašė rašytojas Malcolmas Gladwellas, išpopuliarinęs vadinamąją 10 tūkstančių valandų taisyklę. Ji grindžiama mintimi, kad išskirtiniam meistriškumui pasiekti reikia daugybės metų kryptingos praktikos.
Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad nėra universalaus valandų skaičiaus, kuris garantuotų meistriškumą. Be to, tapti savo srities profesionalu ir išmokti kasdienybėje praverčiančio įgūdžio – du skirtingi tikslai.
Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, norint išmokti kelias užsienio kalbos frazes ar perprasti naują kompiuterinę programą, pirmuosius rezultatus galima pasiekti gerokai greičiau.
1. Išsikelkite tikslą, kurį įmanoma pasiekti per valandą
Viena dažniausių kliūčių mokantis naujų dalykų – pernelyg dideli lūkesčiai ir ambicingi tikslai. Nusprendus išmokti užsienio kalbą ar programavimo pagrindus, užduotis gali pasirodyti tokia sudėtinga, kad tampa neaišku, nuo ko pradėti. Todėl E. Tamelytė pataria didelius tikslus suskaidyti į mažesnes, lengviau įveikiamas užduotis, kurios padėtų greičiau pastebėti pirmuosius rezultatus.
Pavyzdžiui, jei ruošiatės savaitgalio kelionei į Italiją, per 60 minučių galite išmokti dešimt naudingiausių frazių. Pirmąsias 15 minučių skirkite žodžiams ir posakiams įsiminti, pusvalandį – pokalbiams praktikuotis, o likusias 15 minučių pabandykite susikalbėti nebežiūrėdami į užrašus. Taip po valandos jau galėsite prisistatyti, užsisakyti maisto ar paprašyti sąskaitos.
„Prieš pradedant mokytis siūlyčiau savęs paklausti, ką konkrečiai norėtumėte mokėti po valandos. Tikslas turėtų būti toks, kad galėtumėte patys įvertinti rezultatą. Pavyzdžiui, ne tiesiog pasimokyti italų kalbos, o gebėti trumpai susikalbėti restorane. Tai padeda ne tik kryptingiau mokytis, bet ir pastebėti pažangą, kuri skatina tęsti pradėtą veiklą“, – sako E. Tamelytė.
2. Pasirūpinkite aplinka, kurioje būtų lengviau susikaupti
Net ir mokymuisi paskyrus visą valandą, dalį jos lengva iššvaistyti tikrinant telefono pranešimus, ieškant reikalingos informacijos ar nuolat perjunginėjant skirtingas programėles. Todėl prieš pradedant verta pasiruošti visas mokymosi priemones, išjungti nebūtinus pranešimus ir pasirūpinti aplinka, kurioje būtų lengviau susikaupti.
Jei visą valandą išlaikyti dėmesį sunku, mokymuisi skirtą laiką verta padalyti į du maždaug 25 minučių etapus, tarp jų darant trumpą pertrauką. Jos metu rekomenduojama atsitraukti nuo ekrano, šiek tiek pajudėti ar pasivaikščioti, užuot laiką leidus socialiniuose tinkluose. Likusias minutes naudinga skirti išmoktai medžiagai prisiminti ir svarbiausioms mintims apibendrinti.
Mokymosi procesą gali palengvinti ir tinkamai pasirinktos technologijos. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Tab S12“ serijos planšetėse galima vienu metu atverti kelias programėles – vienoje ekrano dalyje skaityti mokomąją medžiagą, kitoje žymėtis svarbiausias mintis ar naudotis DI asistentu. Pridedamu išmaniuoju rašikliu patogu ranka rašyti pastabas, braižyti schemas ar pasižymėti esminę informaciją, vėliau – ją konvertuoti į spausdintą tekstą.
Vis dėlto, pasak ekspertės, technologijos turėtų palengvinti mokymąsi, o ne papildomai blaškyti dėmesį. Todėl svarbu atsirinkti tik tas priemones, kurios iš tiesų naudingos, ir vienu metu susitelkti į vieną užduotį.
3. Žinias pritaikykite praktiškai
Skaitant naują informaciją, neretai atrodo, kad viskas aišku, tačiau vėliau paaiškėja, jog sunku prisiminti net pagrindines mintis. Todėl vienas veiksmingiausių mokymosi būdų – ne tik kartoti medžiagą, bet ir reguliariai pasitikrinti, kiek jos pavyko įsiminti.
Pavyzdžiui, jei bandote suprasti, kaip veikia infliacija, perskaitę paaiškinimą užverskite užrašus ir pabandykite šį reiškinį savais žodžiais paaiškinti kitam žmogui. Jei nepavyksta, grįžkite prie neaiškių vietų. Kitą dieną verta dar kartą pasitikrinti, ką išmokote – toks kartojimas padeda geriau įtvirtinti žinias ir ilgiau jas išsaugoti atmintyje.
Pasak E. Tamelytės, mokantis gali praversti ir dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, leidžiantys ne tik ieškoti informacijos, bet ir ją praktiškai pritaikyti.
„Užuot paprašę DI pateikti paruoštą atsakymą, pabandykite paversti jį savo mokytoju. Paprašykite užduoti penkis klausimus pasirinkta tema, kiekvieną kartą palaukti jūsų atsakymo, o suklydus – paaiškinti klaidą ir pateikti papildomą pavyzdį. Taip iš karto pamatysite, ką jau suprantate, o kur žinių dar trūksta. Tik svarbu nepamiršti, kad ir DI pateikiamą informaciją reikia vertinti kritiškai“, – pataria ekspertė.
Nors per valandą vargu ar įmanoma įvaldyti naują įgūdį, tiek laiko gali pakakti pirmiesiems apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Net ir nedidelė pažanga gali suteikti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir paskatinti toliau gilinti žinias.
About the Author
