Kaip paskatinti moksleivius domėtis inžinerija? Leisti jiems patiems tapti kūrėjais, eksperimentuoti ir ieškoti atsakymų į realias problemas. Būtent tokią galimybę jau dešimtmetį suteikia VILNIUS TECH programa „Ateities inžinerija“ – išskirtinė praktinio ugdymo iniciatyva, jungianti mokslą, technologijas ir kūrybiškumą. Joje moksleiviai iš visos Lietuvos savo idėjas paverčia veikiančiais projektais ir iš arti susipažįsta su inžinerijos galimybėmis.
Šiais metais „Ateities inžinerijos“ programoje dalyvavę Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokiniai Tomas Sabaliauskas ir Gleb Pavliukevič projekte „Fotomašina: energijos šaltinio medžiotojas“ pristatė autonominio automobilio koncepciją, kuri leidžia transporto priemonei savarankiškai aptikti šviesos šaltinius ir juos panaudoti baterijoms įkrauti.
Kuriant idėją moksleivius konsultavo VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Robertas Pečeliūnas.
– Kas labiausiai nustebino kuriant projektą „Fotomašina: energijos šaltinio medžiotojas“?
G. Pavliukevič: Mane labiausiai nustebino pati projekto idėja ir tai, kad jį įgyvendinant reikėjo atlikti nedaug litavimo darbų. Iš pradžių tikėjausi, kad konstrukcija bus gerokai sudėtingesnė.
T. Sabaliauskas: O mane nustebino galutinis rezultatas. Sukonstravome automobilį, kuriam nereikia jokio papildomo įkrovimo, nes jis energiją gauna iš saulės šviesos. Buvo įdomu pamatyti, kaip teorinė idėja virto veikiančiu modeliu.
R. Pečeliūnas: Moksleiviai sugebėjo gana sudėtingą energinio efektyvumo problemą paversti konkrečiu, veikiančiu techniniu sprendimu. Ypač įdomu buvo stebėti, kaip idėja apie „energijos medžiotoją“ virto realiu automobiliuku, kuris pats ieško intensyviausio šviesos šaltinio ir pagal jį orientuoja saulės modulį. Šis projektas parodė, kad smalsumas, eksperimentavimas ir noras suprasti technologijų veikimo principus gali tapti stipria paskata kurti inovatyvius ir praktiškai pritaikomus sprendimus.
– Kaip įsivaizduojate šios idėjos pritaikymą ateityje?
G. Pavliukevič: Įsivaizduoju, kad ateityje tokio tipo fotomašinos galėtų būti naudojamos gyvūnams ir gamtai fotografuoti. Dėl gebėjimo savarankiškai orientuotis į šviesos šaltinį jos galėtų veikti ilgą laiką be žmogaus įsikišimo.
T. Sabaliauskas: Manau, kad ši technologija turi didelį potencialą ateityje. Tobulinant saulės energijos panaudojimo sprendimus, galėtume priartėti prie tokių transporto priemonių, kurios miesto gatvėmis važiuotų ilgiau ir rečiau reikėtų sustoti įsikrauti.
R. Pečeliūnas: Šios idėjos principas galėtų būti pritaikomas įvairioms autonominėms transporto priemonėms ir robotinėms sistemoms, kurioms svarbus energinis savarankiškumas. Pavyzdžiui, panašūs sprendimai galėtų būti naudojami autonominiuose robotuose, saulės energiją naudojančiose transporto priemonėse ar nuotolinėse sistemose, veikiančiose žmogui sunkiai pasiekiamose vietose. Manau, kad ateityje vis svarbesnis taps ne tik atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, bet ir gebėjimas autonomiškai surasti bei kuo efektyviau vartoti turimą energiją.
– Kokia viena technologija labiausiai pakeis miestus per artimiausius 20 metų?
G. Pavliukevič: Ateityje taksi galėtų važiuoti visiškai savarankiškai – be vairuotojo ir be jokio įkrovimo.
T. Sabaliauskas: Manau, kad ateityje žmonės pradės plačiau diegti saulės baterijas ant daugiabučių pastatų sienų.
R. Pečeliūnas: Manau, kad didžiausią poveikį miestams turės DI ir autonominių sistemų integracija. Jos leis efektyviau valdyti transporto srautus, energijos vartojimą, viešąjį transportą, automobilių stovėjimą ir įvairias miesto infrastruktūros sistemas. Tikėtina, kad miestas vis labiau taps „išmaniai reaguojančia“ sistema, kurioje sprendimai bus priimami analizuojant realaus laiko duomenis ir prognozuojant gyventojų poreikius.
About the Author
