Skip to content
19 lapkričio, 2026
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto profesorė Jolanta Gelumbeckaitė: „Nenorėjau, kad tai, ką dėstau, dingtų“

Žinių portalo redakcija 17 lapkričio, 2026 5 minutes read
Frankfurto prie Maino Goethe's universiteto profesorė Jolanta Gelumbeckaitė: „Nenorėjau, kad tai, ką dėstau, dingtų“

„Orientuojuosi į indoeuropeistikos studijas, noriu, kad tos senosios kalbos būtų kuo daugiau“, – sako profesorė Jolanta Gelumbeckaitė, jau daugiau nei dvidešimt metų Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto Empirinės kalbotyros instituto studentams dėstanti dabartinę lietuvių kalbą, istorinę lietuvių kalbotyrą, baltų kalbų ir kalbotyros įvadą, prūsistiką ir kitus dalykus. Profesorė siekia ne tik mokyti lietuvių kalbos, bet ir atskleisti baltų kalbų svarbą indoeuropeistikai, stiprinti istorinei kalbotyrai reikšmingų kalbų mokymą.

2007 m. Frankfurte apgynusi habilitacinę disertaciją, J. Gelumbeckaitė atsidūrė kryžkelėje. Nors akademinis kelias Vokietijoje klostėsi sėkmingai, jos vykdyta programa buvo projektinė, todėl universitetas negalėjo pasiūlyti nuolatinės darbo vietos. Tačiau mokslininkė neketino susitaikyti su mintimi, kad jos sukurti kursai tiesiog išnyks.

„Nenorėjau, kad tai, ką dėstau, dingtų, reikėjo rasti kokią nors išeitį“, – prisimena ji.

Sprendimo teko ieškoti Lietuvoje. Sužinojusi apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą, remiančią lietuvių kalbos mokymą užsienyje, susitiko su Daiva Žemguliene. Buvo nuspręsta finansuoti bent keturias jos dėstymo valandas per savaitę Frankfurte.

Netrukus atsirado ir naujų galimybių. 2009 m. pabaigoje Vilniaus universiteto profesorė Meilutė Ramonienė pradėjo plėtoti lietuvių kalbos dėstymo užsienyje programą, kuri atvėrė naujas Lietuvos bendradarbiavimo su užsienio baltistikos centrais perspektyvas. Frankfurtas tapo viena šios programos dalių. Nors lektorato finansavimas buvo skiriamas per Lietuvos švietimo sistemą, būtent šis etapas ir Lietuvos parama padėjo sustiprinti lietuvių kalbos ir baltistikos pozicijas Frankfurto prie Maino Goethe’s universitete.

2011 m. mokslininkė dalyvavo konkurse eiti jaunesniojo profesoriaus pareigas – Vokietijoje tai svarbus akademinės karjeros etapas, prilygstantis asocijuotojo profesoriaus pozicijai.

„Konkursą laimėjau, ir tada jau buvo viskas: mano etatas – įtvirtintas“, – prisimena ji.

2015 m. Frankfurto universitete pradėjo veikti Baltų kalbotyros bakalauro programa, o nuo 2017 m. – ir magistrantūra. Šiandien Frankfurto baltistikos programa išsiskiria lankstumu. Profesorė ypač džiaugiasi specialiųjų kalbotyros problemų kursu, kuriame kartu su studentais nagrinėja siauresnes ir sudėtingesnes kalbotyros temas. Vieną semestrą dėmesys skiriamas veiksmažodžių valentingumui, kitą – akcentologijai ar istorinei sintaksei.

„Niekas tau nepasako, ką turi dėstyti – žiūri pagal savo ir grupės interesus, ką galėtum pasiūlyti šį semestrą“, – pasakoja profesorė.

Ypatingą vietą jos dėstomuose kursuose užima prūsų kalba. Tai, kas kadaise lietuvių studentams atrodė kaip papildoma kliūtis – vokiški tarpiniai tekstai, Vokietijos studentams tampa vertinga pagalbine priemone. Kartu jie skaito Elbingo žodynėlį: lygina įvairių kalbų duomenis ir ieško ryšių tarp skirtingų indoeuropiečių kalbų. Kartais jo skaitymui ir analizei skiriamas visas semestras.

„Matyti, kad jiems patiems to labai norisi“, – džiaugiasi kalbininkė studentų entuziazmu.

Nors Frankfurto prie Maino Goethe’s universitete baltistika šiandien užima tvirtas pozicijas, profesorė įžvelgia problemą, kuri aktuali daugeliui lietuvių kalbos lektoratų užsienyje. Pasak jos, daugelis dėstytojų vis dar lieka tarsi „pakabinti ore“ – jų darbą finansuoja Lietuva, tačiau jie nėra visaverčiai universitetų darbuotojai.

„Žmogus turi būti įvietintas, turi būti matomas universiteto etatų sąraše“, – pabrėžia prof. J. Gelumbeckaitė.

Jos nuomone, vien finansuoti dėstymą nepakanka. Lektorius turi turėti nuolatinę darbo vietą, socialines garantijas ir tas pačias teises kaip ir kiti universiteto darbuotojai. Priešingu atveju visa sistema lieka priklausoma nuo pavienių žmonių pastangų.

Profesorė įsitikinusi, kad lietuvių kalbos lektoratas turi būti reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir pačiam universitetui.

„Frankfurtas juk yra viena iš centrinių lietuvių kalbos mokymo vietų. Aš įsivaizduoju, kad lektorius turėtų būti kaip Lietuvos ambasadorius“, – sako ji.

Pašnekovės nuomone, būtent tokie žmonės kuria ilgalaikius akademinius ryšius, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir reprezentuoja Lietuvos kalbą bei kultūrą pasaulyje.

Kalbėdama apie ateitį, profesorė daug vilčių sieja su tarptautinėmis studijų programomis ir jungtine doktorantūra. Jos įsitikinimu, mažoms disciplinoms, tokioms kaip baltistika, tarptautinis bendradarbiavimas yra ne prabanga, o būtinybė.

„Man norisi kuo daugiau jungtinių doktorantūrų“, – sako prof. J. Gelumbeckaitė.

Pasak jos, dvigubi diplomai ir bendros studijų programos suteikia studentams daugiau galimybių, didina jų konkurencingumą darbo rinkoje ir plečia akademinį akiratį. Studijuodami skirtinguose universitetuose jauni žmonės susipažįsta su įvairiomis mokslinėmis tradicijomis, išklauso skirtingų dėstytojų kursus ir įgyja platesnę tarptautinę patirtį.

Profesorės vizija gimė dar daugiau nei prieš dešimtmetį. „Mano idealas buvo trikampis – Piza, Frankfurtas ir Vilnius“, – pasakoja ji.

Įgyvendinus tokį modelį studentai dalį studijų laiko praleistų kiekviename universitete ir gautų ne vieną, o kelis diplomus. Šiandien dalis šios idėjos jau tampa realybe – Frankfurto ir Pizos universitetai rengia bendrą magistrantūros programą su dvigubu diplomu.

Profesorė tiki, kad būtent tokie tarptautiniai projektai gali užtikrinti baltistikos gyvybingumą Europoje ir pritraukti naujų studentų į šią nedidelę, tačiau mokslo požiūriu itin svarbią sritį.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

Žinių portalo redakcija

Administrator

Žinių portalo redakcija skelbia Lietuvos ir pasaulio naujienas bei institucijų ir įmonių pranešimus žiniasklaidai.

View All Posts

Post navigation

Previous: 80 metų istorijos scenoje ir ekrane: jubiliejų švenčiantis Kuršėnų kultūros centras (Atnaujinta)
Next: Už paramą Klaipėdos universiteto fondui Dianai Bumelytei suteiktas valstybinis įvertinimas

Related News

Diana Nausėdienė dalyvavo konferencijos „Jų ateitis. Mūsų atsakomybė“ atidaryme Varšuvoje
1 minute read

Diana Nausėdienė dalyvavo konferencijos „Jų ateitis. Mūsų atsakomybė“ atidaryme Varšuvoje

Žinių portalo redakcija 18 lapkričio, 2026 0
Lapkričio 12 d., ketvirtadienio, spaudos konferencijos Seime
2 minutes read

Lapkričio 19 d., ketvirtadienio, spaudos konferencijos Seime

Žinių portalo redakcija 18 lapkričio, 2026 0
Susisiekimo ministras J. Taminskas ragina stiprinti elektroninių ryšių tinklų atsparumą
2 minutes read

Švietimo ir mokslo komitetas: pagalba vaiką privalo pasiekti laiku

Žinių portalo redakcija 18 lapkričio, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Diana Nausėdienė dalyvavo konferencijos „Jų ateitis. Mūsų atsakomybė“ atidaryme Varšuvoje
    Diana Nausėdienė dalyvavo konferencijos „Jų ateitis. Mūsų atsakomybė“ atidaryme Varšuvoje
    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Varšuvoje, Karališkuosiuose Lazenkų rūmuose, dalyvavo Lenkijos pirmosios ponios Martos Nawrockos surengtame tarptautinės konferencijos
  • Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas: lyderiu pripažinti Druskininkai
    Iš dalies atnaujinama prieiga prie Teisės aktų informacinės sistemos
    2026 m. lapkričio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Informuojame,
  • Susisiekimo ministras J. Taminskas ragina stiprinti elektroninių ryšių tinklų atsparumą
    Iš dalies atnaujinama prieiga prie Teisės aktų informacinės sistemos
    2026 m. lapkričio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Informuojame,
  • Namų renovacijai skirti milijonai lieka nepanaudoti: gyventojai neturi už ką pradėti darbų
    Namų renovacijai skirti milijonai lieka nepanaudoti: gyventojai neturi už ką pradėti darbų
    Valstybė skiria dešimtis milijonų eurų individualių namų renovacijai, tačiau didelė dalis šių lėšų nepasiekia gyventojų. 2025 m. rudenį
  • Lapkričio 12 d., ketvirtadienio, spaudos konferencijos Seime
    Gynybos pramonės vystymas – į vienas rankas: kuriamas naujas holdingas
    Lietuvoje bus kuriama nauja gynybos pramonės projektų vystymo bendrovė, kurios 100 proc. akcijų valdys Finansų ministerija. Toks sprendimas

Jus sudomins

Diana Nausėdienė dalyvavo konferencijos „Jų ateitis. Mūsų atsakomybė“ atidaryme Varšuvoje
1 minute read

Diana Nausėdienė dalyvavo konferencijos „Jų ateitis. Mūsų atsakomybė“ atidaryme Varšuvoje

Žinių portalo redakcija 18 lapkričio, 2026 0
Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas: lyderiu pripažinti Druskininkai
1 minute read

Iš dalies atnaujinama prieiga prie Teisės aktų informacinės sistemos

Žinių portalo redakcija 18 lapkričio, 2026 0
Susisiekimo ministras J. Taminskas ragina stiprinti elektroninių ryšių tinklų atsparumą
1 minute read

Iš dalies atnaujinama prieiga prie Teisės aktų informacinės sistemos

Žinių portalo redakcija 18 lapkričio, 2026 0
Namų renovacijai skirti milijonai lieka nepanaudoti: gyventojai neturi už ką pradėti darbų
7 minutes read

Namų renovacijai skirti milijonai lieka nepanaudoti: gyventojai neturi už ką pradėti darbų

Žinių portalo redakcija 18 lapkričio, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Visada aktyvus
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Tvarkyti parinktis
  • Tvarkyti paslaugas
  • Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus
  • Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}