Lietuvos gyventojams kasmet vis daugiau savo pinigų pralošiant, Finansų ministerija parengė ir Seimui pateikė Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pakeitimus, kuriais siūloma įvesti privalomąją lošėjo kortelę ir lošimo vietose atsisakyti grynųjų. Siūlymams birželio 17 d. jau pritarė Vyriausybė. Kokia siūlymų esmė ir ko jais siekiama?
„Pakeitimų pagrindinis siekis – mažinti lošimų prieinamumą ir žalą žmonių psichinei sveikatai. Norint, kad tai būtų realiai įgyvendinama, lošėjo kortelė tampa esmine priemone. Todėl naujame įstatymo projekte numatoma, kad visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose fizinėse lošimų organizavimo vietose ar nuotoliu, privalomai turės įgyti lošėjo kortelę. O grynųjų pinigų atsisakymas lošimo vietose sumažins pinigų plovimo ir kitas rizikas“, – komentuoja Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos vadovas Virginijus Daukšys.
Pasak jo, kortelės (fizinės ar skaitmeninės) įdiegimas leis centralizuotai registruoti lošėjo įmokėtas sumas ir išmokėtus laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama nuotoliu, ar fizinėse lošimo vietose, vienoje bendrovėje ar pas skirtingus lošimų organizatorius. Lošėjo kortelėje būtų fiksuojami duomenys apie lošėjo pasirinktus pinigų ir lošimo laiko limitus, lošimo apribojimus.
Taip pat lošimų organizatoriui įstatymu nustatoma prievolė atlikti lošėjo pajamų ir finansinių galimybių vertinimą, t. y. jei lošėjo pasirinkta didžiausia per mėnesį galima pralošti suma viršytų 20 tūkst. eurų, jis turėtų pateikti finansines galimybes pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, darbdavio išduotą pažymą apie darbo užmokestį, metinę pajamų deklaraciją, banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį reguliarias ar gautas vienkartines įplaukas, dividendų ar kitų investicinių pajamų gavimą patvirtinančius dokumentus ar kita). Jei to nepadarytų, negalėtų lošti.
Atsisakius grynųjų pinigų ir visas finansines operacijas nukreipus per oficialias mokėjimo sistemas, būtų užtikrintas didesnis skaidrumas. Taip pat, tai užkirstų kelią asmenims, gaunantiems valstybės išmokas grynaisiais pinigais ar vengiantiems vykdyti finansinius įsipareigojimus, gautus pinigus išleisti lošimuose.
Dar siūloma blokuoti ne tik nelegalias lošimų organizavimo svetaines, bet ir jas reklamuojančias ar skelbiančias apie tai. Jei kitos svetainės įsideda aktyvias nuorodas, kurias paspaudus galima pakliūti į lošimų svetainę, tai jos irgi galėtų būti blokuojamos.
Žmonių pralošiamos sumos auga
Pernai lošimo bendrovės metais už dalyvavimą lošimuose viso gavo 4,89 mlrd. eurų, išmokėta laimėjimų suma – 4,6 mlrd. eurų. Lyginant su 2024 metais, abi sumos didėjo 15 proc. o Lietuvos žmonės, dalyvaudami azartiniuose lošimuose, pernai iš viso pralošė 274 mln. eurų. Užpernai šalies gyventojai pralošė 13 proc. mažiau – 242 mln. eurų.
Į valstybės biudžetą pernai sumokėta 60,3 mln. eurų lošimų mokesčio, užpernai sumokėta 20 proc. mažiau šio mokesčio – 48 mln. eurų.
Iki 2026 metų spalio 31 d. apribojusių savo galimybę lošti asmenų (ASGL) registre gauta daugiau nei 101 tūkst. prašymų. Aktyvių prašymų skaičius šiuo metu siekia 22 tūkst. Nerimo kelia didėjantys prašymų pateikimo mastai, nes kiekvieną dieną sulaukiama iki 60 prašymų, t.y. apie 1,5 tūkst. prašymų per mėnesį. Didžioji dalis (84 proc.) jų yra vyrų, 16 proc. – moterų. Didžiausia amžiaus grupė yra gana jauni žmonės – nuo 21 iki 40 metų amžiaus. Jie sudaro apie 80 proc.
Trejų metų pereinamasis laikotarpis
Siekiant, kad ALĮ projektas būtų įgyvendintas sklandžiai, siūloma nustatyti skirtingas atskirų įstatymo nuostatų įsigaliojimo datas. Toks diferencijuotas įsigaliojimas yra būtinas, atsižvelgiant į pasirengimui reikalingą laiką.
Siūloma nustatyti, kad ALĮ įsigaliotų nuo 2027 m. gegužės 1 d., o nuostatos, susijusios su lošėjo kortele, atsiskaitymu negrynaisiais pinigais – nuo 2029 m. sausio 1 d.
Trejų metų pereinamasis laikotarpis nustatomas siekiant suteikti lošimų organizatoriams laiko atnaujinti turimus lošimo įrenginius ar pakeisti esamus tokiais, kurie atitiktų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais reikalavimus nuo 2029 metų.
About the Author
