Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas
Lietuvos ekonomikos variklis šiuo metu sukasi aukštomis apsukomis. Gyventojų vartojimas išlieka aktyvus, atlyginimai sparčiai auga, būsto rinka kaista, o bankų skolinimas įsibėgėja. Tokia dinamika rodo stiprų ekonomikos pulsą, tačiau kartu kelia klausimą, ar dabartinis augimo tempas yra tvarus. Vis daugiau ženklų rodo, kad artimiausiu metu svarbiausia bus ne tai, kaip dar labiau paspartinti ekonomiką, o kaip išvengti jos perkaitimo.
Vienas ryškiausių dabartinio ekonominio aktyvumo ženklų – itin spartus kreditavimo augimas. Per pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje per mėnesį vidutiniškai suteikta apie 330 mln. eurų naujų būsto paskolų. Palyginimui, 2019 m. šis rodiklis siekė apie 110 mln. Eurų, o 2021 metais – 165 mln. eurų. Tai reiškia, kad nominali naujo kreditavimo apimtis dabar yra beveik pustrečio karto didesnė nei prieš pandemiją ir apie du kartus didesnė nei popandeminio piko metu.
Pinigų į būsto rinką ateina daug, todėl nenuostabu, kad kartu sparčiai kyla ir būsto kainos. Skirtingi rodikliai šiuo metu rodo maždaug 12–19 proc. metinį jų augimą. Prie to reikšmingai prisideda ne tik gyventojų lūkesčiai ar augančios pajamos, bet ir pats kreditavimo mastas – turėdami daugiau galimybių skolintis, pirkėjai gali už būstą pasiūlyti daugiau.
Tačiau būstas – tik viena platesnio paveikslo dalis. Pinigų kiekis Lietuvos ekonomikoje sparčiai auga, prie to prisideda ne tik kreditavimas ir į šalį ateinančios Europos Sąjungos lėšos, bet ir į ekonomiką įsiliejantys antrosios pensijų pakopos pinigai. Visa tai palaiko vidaus paklausą ir padeda paaiškinti, kodėl Lietuvos ekonomika išlieka tokia gyvybinga net ir gerokai suprastėjus išorinei aplinkai.
Tą patį matome pažvelgę į vartojimą. Mažmeninė prekyba šiemet auga stebėtinai sparčiai, o Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl savo finansinės padėties išlieka itin geri. Tam yra pagrindo – darbo užmokestis šiemet gali augti apie 9 proc. Tai leidžia gyventojams ne tik išlaikyti vartojimą, bet ir drąsiau skolintis bei priimti didesnius finansinius įsipareigojimus.
Vis dėlto būtent čia atsiranda paradoksas. Lietuvos ekonomika spaudžia akceleratorių tuo metu, kai išorinės sąlygos ragina ruoštis važiuoti lėčiau. Energetikos krizė nėra pasibaigusi, infliacija gali išlikti aukštesnė nei tikėtasi anksčiau, o finansų rinkose sustiprėjo lūkesčiai dėl aukštesnių palūkanų normų. Jei šios tendencijos išsilaikys, didesnės palūkanos kitų metų pradžioje jau turėtų juntamą poveikį platesnei ekonomikai.
Tai ypač aktualu dabar, kai kreditavimo tempas toks didelis. Kuo daugiau gyventojų ir įmonių prisiima naujų finansinių įsipareigojimų, tuo stipriau ekonomika ilgainiui pajunta palūkanų normų pokyčius. Todėl dabartinis paskolų ir vartojimo bumas neturėtų būti vertinamas kaip nauja ilgalaikė norma.
Klausimų kelia ir atlyginimų augimo struktūra. Lietuva ryškiai išsiskiria iš kitų Baltijos šalių sparčiu darbo užmokesčio kilimu, tačiau viešajame sektoriuje atlyginimai auga sparčiau nei privačiame, o žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose – sparčiau nei aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose. Be to, darbo užmokesčio ir BVP santykis Lietuvoje jau yra didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai kelia klausimą, kiek ilgai tokį atlyginimų augimo tempą ekonomika gali išlaikyti.
Todėl dabartinė Lietuvos ekonomikos situacija primena automobilį, kuris vis dar važiuoja dideliu greičiu, nors priekyje jau matyti ženklai, raginantys jį mažinti. Šiemet ekonomikos inerciją palaiko vartojimas, investicijos, kreditavimas ir augančios gyventojų pajamos, todėl staigaus stabdymo kol kas nematome. Tačiau kitais metais tikimės ekonomikos augimo sulėtėjimo – didesnė infliacija slopins realią gyventojų perkamąją galią, o aukštesnės palūkanos ribos vartojimą ir investicijas.
Tai nereiškia, kad Lietuvos ekonomikos laukia staigus nuosmukis. Priešingai, jos atsparumas kol kas išlieka vienu svarbiausių pranašumų. Tačiau dabartinis spartaus vartojimo, kreditavimo, būsto kainų ir atlyginimų augimo derinys negali tęstis neribotą laiką.
Todėl svarbiausias klausimas šiandien yra ne tai, ar Lietuvos ekonomika vis dar auga – ji auga ir kol kas demonstruoja nemažą pagreitį. Svarbiau, kaip sklandžiai jai pavyks sumažinti greitį, kai dabartinį vidaus paklausos impulsą pradės slopinti didesnė infliacija ir aukštesnės palūkanos. Kuo ilgiau šiandien spausime akceleratorių, tuo svarbiau bus išvengti būtinybės rytoj pernelyg staigiai spausti stabdį.
About the Author
