Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė ir vicepirmininkai Andžej Kulevičius ir Vytenis Grigas, susitikę su Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidente Viktorija Švediene ir direktoriumi dr. Edvardu Gedgaudu, aptarė aktualiausias galvijininkystės ir veislininkystės sektoriaus problemas bei ūkininkų socialinės apsaugos klausimus. Po susitikimo ŽŪR parengė ir spalio 8 d. žemės ūkio ministrui dr. Kęstučiui Mažeikai išsiuntė raštą, kuriame siūloma pradėti sisteminę diskusiją dėl veislininkystės sistemos tobulinimo.
ŽŪR ir LGVA kelia keturis pagrindinius klausimus: gyvulių kilmės knygų administravimo, dalies valstybės institucijų vykdomų funkcijų perdavimo žemdirbių savivaldai, visos veislininkystės sistemos efektyvumo bei ūkininkų socialinio statuso ir socialinių garantijų.
„Viena veislė – viena asociacija – viena kilmės knyga“
Vienas svarbiausių LGVA keliamų klausimų – gyvulių kilmės knygų administravimo sistema.
Veislininkystė yra ilgalaikis procesas, todėl rezultatams pasiekti būtinas duomenų patikimumas, veiklos tęstinumas ir aiški atsakomybė už konkrečios veislės selekcijos kryptį. Šiuo metu pripažintos veisimo organizacijos yra atsakingos už galvijų įrašymą į kilmės knygų pagrindinį skyrių ir atitinkamų duomenų pateikimą Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinei sistemai.
LGVA siūlo Lietuvoje nuosekliau taikyti principą „viena veislė – viena asociacija – viena kilmės knyga“. Asociacijos vertinimu, toks modelis leistų aiškiau apibrėžti atsakomybę už veisimo programų įgyvendinimą, duomenų kokybę ir ilgalaikius konkrečių veislių selekcijos rezultatus.
ŽŪR kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją prašydami įvertinti dabartinio kilmės knygų administravimo modelio efektyvumą, galimą funkcijų dubliavimą bei LGVA siūlomo modelio teisinio ir praktinio įgyvendinimo galimybes, atsižvelgiant ir į kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį.
Žemdirbių savivalda gali prisiimti daugiau funkcijų
Kitas principinis klausimas – valstybės ir žemdirbių savivaldos funkcijų pasidalijimas.
ŽŪR laikosi pozicijos, kad valstybės institucijos pirmiausia turėtų vykdyti tas funkcijas, kurioms būtini viešojo administravimo įgaliojimai, valstybinė priežiūra ir kontrolė. Tuo metu paslaugų teikimo, konsultavimo, informavimo, duomenų administravimo ir kitas specializuotas funkcijas, kurioms valstybės valdžios įgaliojimai nėra būtini, tikslinga įvertinti dėl galimo jų perdavimo kompetentingoms žemdirbių savivaldos ir sektoriaus organizacijoms.
Veislininkystėje toks modelis iš dalies jau veikia – reikšmingą dalį praktinių funkcijų vykdo pripažintos veisimo organizacijos, o valstybės institucijoms tenka jų pripažinimo, veisimo programų tvirtinimo ir veiklos priežiūros funkcijos.
Todėl ŽŪR siūlo atlikti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veislininkystės srityje vykdomų funkcijų peržiūrą.
„Turime aiškiai atsakyti, ką privalo daryti valstybė ir ką efektyviau gali atlikti pačių ūkininkų organizacijos. Valstybės uždavinys yra užtikrinti taisykles, priežiūrą ir kontrolę, tačiau nebūtina valstybės institucijose išlaikyti kiekvieną praktinę funkciją, jeigu ją kokybiškai ir arčiau ūkininko gali vykdyti kompetentinga žemdirbių savivaldos organizacija. Kartu su funkcijomis, žinoma, turi būti aiškiai apibrėžta atsakomybė, finansavimas ir veiklos kokybės kontrolė“, – pažymi ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Sistema turi būti vertinama pagal naudą ūkininkui
ŽŪR ir LGVA nuomone, diskutuojant apie veislininkystės ateitį svarbu vertinti ne tai, kiek sistemoje veikia institucijų ar organizacijų, o kokį rezultatą visa sistema sukuria gyvulių augintojui ir Lietuvos gyvulininkystei.
Pagrindiniai efektyvumo kriterijai turėtų būti bandų genetinio potencialo gerėjimas, patikimi ir laiku ūkininkams prieinami duomenys, veisimo programų rezultatyvumas, paslaugų kokybė ir kuo paprastesni administraciniai procesai.
Todėl ministerijai pasiūlyta kartu su ŽŪR, pripažintomis veisimo organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais atlikti visos veislininkystės sistemos funkcinį vertinimą. Jo metu būtų galima nustatyti, kur dubliuojamos funkcijos, kokie procesai ūkininkams sukuria perteklinę administracinę naštą ir kaip efektyviau panaudoti valstybės bei veisimo organizacijų turimus išteklius.
„Veislininkystės sistemos tikslas nėra administruoti pačią sistemą. Jos rezultatas turi būti matomas ūkininko bandoje – gerėjanti genetika, patikimi duomenys, efektyvi selekcija ir konkurencingesnis ūkis. Todėl turime vertinti, kurios funkcijos iš tiesų kuria vertę, o kur jos dubliuojasi arba tampa papildoma administracine našta“, – pabrėžia LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.
Keliamas ir ūkininkų socialinių garantijų klausimas
ŽŪR ir LGVA vadovų susitikime atskirai aptartas ūkininkų socialinis statusas bei vadinamųjų „Sodros grindų“ klausimas.
ŽŪR atkreipia dėmesį, kad ūkininkavimo veiklos negalima tiesiogiai prilyginti įprastiems darbo santykiams. Žemės ūkio pajamos yra sezoninės, o ūkininko finansiniai rezultatai priklauso ne tik nuo jo darbo, bet ir nuo gamtinių sąlygų, produkcijos supirkimo kainų bei kitų aplinkybių, kurių pats ūkininkas negali kontroliuoti.
Todėl socialinio draudimo sistema turi, viena vertus, užtikrinti ūkininkams deramas socialines garantijas, tačiau, kita vertus, atsižvelgti į realią žemės ūkio veiklos specifiką ir ūkių finansines galimybes.
ŽŪR paprašė Žemės ūkio ministerijos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei socialiniais partneriais įvertinti šiuo metu ūkininkams taikomą socialinio draudimo modelį ir galimus jo pakeitimus.
ŽŪR siūlo sėsti prie bendro stalo
Kreipimesi į žemės ūkio ministrą dr. Kęstutį Mažeiką ŽŪR prašo neapsiriboti atskirų problemų sprendimu, o pradėti platesnę diskusiją dėl visos veislininkystės sistemos.
Ministerijai siūloma įvertinti kilmės knygų administravimo sistemą ir principą „viena veislė – viena asociacija – viena kilmės knyga“, inicijuoti veislininkystės sistemos funkcinę peržiūrą, nustatyti žemdirbių savivaldai galimas perduoti funkcijas bei kartu su socialiniais partneriais aptarti ūkininkų socialinio draudimo modelio tobulinimą.
ŽŪR taip pat pasiūlė surengti atskirą Žemės ūkio ministerijos, ŽŪR, LGVA ir kitų suinteresuotų veisimo organizacijų susitikimą, kuriame būtų galima sutarti dėl konkrečių tolesnių veiksmų.
„Žemdirbių savivalda turi ne tik įvardyti problemas, bet ir prisiimti atsakomybę už jų sprendimą. Mūsų organizacijos turi sukauptą kompetenciją, tiesioginį ryšį su ūkininkais ir praktinę patirtį. Todėl siekiame ne didesnio institucijų skaičiaus, o aiškesnės atsakomybės, mažesnio funkcijų dubliavimo, racionalesnio valstybės lėšų naudojimo ir, svarbiausia, realios naudos ūkininkui. Dėl to ir kviečiame ministeriją drauge peržiūrėti sistemą bei susitarti, ką galime padaryti geriau“, – sako ŽŪR pirmininkė A. Pabedinskienė.
About the Author
