Šeštadienį Lazdijų hipodrome vykstančiu praktiniu gyventojų priėmimo ir humanitarinės pagalbos organizavimo patikrinimu baigiasi nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2026“. Rugsėjo 25 – spalio 3 dienomis stalo pratybos buvo derinamos su realių veiksmų užduotimis, tikrinant, kaip valstybės institucijos, savivaldybės ir partneriai veiktų blogėjant saugumo situacijai, užtikrintų gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir koordinuotų pagalbą gyventojams.
„Pasirengusi krizėms valstybė yra stipri valstybė. Stiprybę lemia ne vien turimi planai, bet gebėjimas juos įgyvendinti kartu, kai informacija nepilna, laikas ribotas, o sprendimai vienoje srityje veikia kitas. Dėkoju visoms savivaldybėms, valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir savanoriams, šiemet itin aktyviai dalyvavusiems tiek stalo, tiek praktinėse pratybose. Taip pat dėkoju partneriams iš Lenkijos už aktyvų įsitraukimą. Regioninėms krizėms galime pasirengti tik iš anksto stiprindami tarpusavio sąveiką ir veikdami drauge“, – sako Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.
Pratybose dalyvavo visos 14 ministerijų ir 60 savivaldybių. Pagal iš anksto skelbtą pratybų mastą į jas buvo įtraukta apie 150 institucijų, apie 3 tūkst. valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų ir apie 1 tūkst. savanorių. Pratybas organizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Pagal išgalvotą, tačiau aktualiomis grėsmėmis paremtą scenarijų modeliuotos informacinės ir kibernetinės atakos, energetikos ir ryšių sutrikimai, bepiločių orlaivių incidentai, diversijos prie kritinės infrastruktūros, transporto koridorių trikdžiai ir didėjantis gyventojų evakavimo poreikis. Dalyviai sprendė, kaip išlaikyti sveikatos, socialinių ir kitų būtinųjų paslaugų tęstinumą, priimti sąjungininkų pajėgas ir paskirstyti ribotus išteklius konkuruojant civiliniams bei gynybos poreikiams. Mobilizacijos paskelbimas ir kiti scenarijaus įvykiai buvo tik pratybų dalis, o ne realūs valstybės sprendimai ar incidentai.
„Šios pratybos parodė, kad valstybės pasirengimas krizėms prasideda gerokai anksčiau nei pati krizė – nuo gebėjimo veikti kartu, priimti sprendimus ir užtikrinti pagalbą žmonėms net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Šiandien saugumas ir atsparumas nėra vienos institucijos ar vieno sektoriaus atsakomybė. Tai bendras valstybės institucijų, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės įsipareigojimas. Mūsų, kaip vieno iš šių pratybų partnerių, dalyvavimas yra ne tik indėlis į bendrą pasirengimą, bet ir atsakomybė už tai, kad realios krizės atveju kiekvienas žmogus sulauktų reikalingos pagalbos. Būtent gebėjimas šią partnerystę paversti konkrečiais veiksmais ir lemia valstybės atsparumą“, – pažymi krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.
Praktiniuose epizoduose tikrinta gyventojų perspėjimo ir evakavimo grandinė – nuo surinkimo bei registravimo iki judėjimo per tranzitines savivaldybes ir priėmimo paskirties vietose. Taip pat išbandyta institucijų sąveika, alternatyvūs ryšio būdai ir sprendimų priėmimas vienu metu didėjant kelių sektorių poreikiams. Baigiamąją dieną Lazdijų hipodrome modeliuojama gyventojų evakavimo į Lenkiją punkto veikla: žmonių registravimas, laikinas apgyvendinimas, maitinimas, būtinoji pagalba ir informavimas. Vietoje taip pat vyksta pasirengimo krizėms ir visuomenės atsparumo edukacinės veiklos.
Pratybose aktyviai dalyvavo Lenkijos institucijų delegacija. Jos atstovai susitiko su Nacionalinio krizių valdymo centro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Lenkijos kolegos įsitraukė į stalo pratybas ir jų aptarimą, diskutavo apie tarpinstitucinį bei tarpvalstybinį veiksmų koordinavimą.
„Šiemet aktyvumu ir pasirengimu ypač išsiskyrė Energetikos, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo bei Krašto apsaugos ministerijos. Jų spręstos užduotys dar kartą parodė, kad valstybės atsparumas priklauso nuo sektorių sąveikos: energijos ir kuro tiekimas lemia ligoninių bei ryšių veiklą, aprūpinimui būtina veikianti logistika, o civiliniai poreikiai turi būti suderinti su gynybos ir sąjungininkų priėmimo užduotimis. Vienai pratybų daliai pasibaigus, prasideda gal net svarbesnis etapas – pratybų pamokas ir radinius paversti konkrečiais pasirengimo gerinimo sprendimais“, – sako Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Pratybų metu fiksuoti pastebėjimai apie sprendimų priėmimą, informacijos apsikeitimą, gyventojų apskaitą, transporto ir kitų išteklių prioritetų derinimą bei pagalbos pristatymą. Galutinės pratybų išvados, radiniai ir gerosios praktikos bus sisteminami, numatant atsakingas institucijas ir tobulinimo priemones. Pratybų aptarimas numatytas spalio 19 d., o galutinės ataskaitos pristatymas dalyviams – lapkričio 9 d.
Jau rengiamasi kitoms pratyboms, prie kurių Lietuva ketina kviesti prisidėti ir Latvijos bei Estijos kolegas. Bendras pasirengimas su kaimyninėmis valstybėmis leis toliau tikrinti tarpusavio informacijos apsikeitimą ir veiksmų derinimą: galimoms regioninėms krizėms būtina ruoštis tarptautiniu mastu, konsoliduotai.
Prie pratybų veiklų ir pagalbos gyventojams organizavimo prisidėjo Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos skautija, Lietuvos šaulių sąjunga, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir Tarptautinė migracijos organizacija ir, žinoma, Pasaulio lietuvių bendruomenė.
About the Author
