Mokykloje paprastai daug dėmesio skiriama akademinių žinių bagažo kaupimui – matematikai, gamtos mokslams, informacinėms technologijoms ir kitoms disciplinoms. Tačiau ne mažiau svarbu išmokti šias žinias pritaikyti: pastebėti problemą, suprasti, kur turimi įgūdžiai galėtų padėti pagerinti žmonių kasdienybę, ir kūrybiškai ieškoti sprendimų. Ekspertai pabrėžia, kad būtent kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti problemas yra universalūs įgūdžiai, praverčiantys įvairiose šiuolaikinės darbo rinkos profesijose, todėl juos verta pradėti ugdyti dar mokyklos suole.
Vienas moksleivis gali puikiai išmanyti matematiką ar technologijas, tačiau nežinoti, kokią problemą pasitelkęs šias žinias galėtų išspręsti. Kitas – pastebėti problemą ir turėti jos sprendimo viziją, tačiau stokoti techninių žinių jai įgyvendinti. Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė atkreipia dėmesį, kad retai kada vienas žmogus gali būti vienodai stiprus visose srityse. Dažniausiai skirtingos stiprybės gali papildyti viena kitą komandoje – būtent tokią jų dermę G. Verbickaitės vadina svarbia „vienaragio formulės“ dalimi.
„Vienaragio formulėje“ technologinės žinios, kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti problemas yra neatsiejami. Technologinės žinios padeda suprasti, ką ir kaip galime sukurti, kūrybiškumas – pamatyti naujų galimybių, o gebėjimas spręsti problemas – atsirinkti, kurią iš jų verta įgyvendinti. Stipriausi rezultatai atsiranda šiems gebėjimams susijungus komandoje“, – sako G. Verbickaitė.
Problemų sprendimo galima mokytis
Kaip ir matematikos ar užsienio kalbos, problemų sprendimo gebėjimą galima ugdyti praktikuojantis. G. Verbickaitės teigimu, pradėti galima nuo problemų, kurias moksleiviai mato savo mokykloje, mieste ar kasdienėje aplinkoje. Pavyzdžiui, ieškant būdų sumažinti maisto švaistymą mokyklos valgykloje prireiktų skirtingų žinių ir gebėjimų: matematikos – duomenims analizuoti, gamtos mokslų – problemai geriau suprasti, kūrybiškumo – sprendimams pasiūlyti, o bendravimo įgūdžių – tariantis su mokyklos bendruomene. Pasak ekspertės, būtent taip teorinės žinios susijungia su praktiniu problemų sprendimu.
„Vienaragio mąstymą“ mokykloje siečiau su smalsumu, iniciatyva ir drąsa imtis atsakomybės: matau problemą ir tikiu, kad galiu prisidėti prie jos sprendimo. Tokia patirtis vertinga kiekvienam, kad ir kokią profesiją jis vėliau pasirinktų“, – sako G. Verbickaitė.
Sugalvojus idėją verta kuo anksčiau ją praktiškai išbandyti. Pradžiai gali pakakti maketo, vizualaus pavyzdžio ar nedidelio eksperimento – nebūtina iškart sukurti tobulo galutinio sprendimo. Ne mažiau svarbu būti pasiruošusiam pripažinti, kad pirmoji idėja gali netikti ir ją teks keisti.
„Svarbu padėti moksleiviams nebijoti klysti – kai jie įvertina rezultatą, supranta, kas nesuveikė, ir pagal tai keičia savo sprendimą, nepavykęs bandymas tampa mokymusi. Todėl mokykloje svarbu turėti erdvės eksperimentuoti, o mokytojai ir tėvai tokį mąstymą gali skatinti domėdamiesi ne vien galutiniu rezultatu, bet ir procesu – ką išbandei, ką sužinojai ir ką kitą kartą darytum kitaip“, – sako G. Verbickaitė.
Žinios – ne tik atsakymui rasti, bet ir sprendimui sukurti
Kūrybiškumą ir gebėjimą spręsti problemas geriausia ugdyti praktiškai. Viena tokių galimybių – šį rudenį jau šeštąjį kartą Baltijos šalyse vykstanti tarptautinė „Solve for Tomorrow“ programa moksleiviams. Jos vadovė Eglė Tamelytė pabrėžia, kad programoje svarbus ne tik galutinis sprendimas, bet ir pats jo paieškos procesas.
„Kai moksleivis pats pastebi problemą, ieško sprendimo, išbando ir tobulina idėją, matematika, gamtos mokslai ar technologijos tampa įrankiais kurti. Apklausos rodo, kad technologijų naudą jaunuoliai mato įvairiose srityse: 38,4 proc. – mokantis, beveik penktadalis – sportuojant, dalis – priimant tvaresnius sprendimus. Norime paskatinti juos žengti dar vieną žingsnį – ne tik naudotis technologijomis, bet ir patiems kurti. Šiuo atveju „Solve for Tomorrow“ suteikia erdvę išbandyti idėjas, klysti ir pamatyti, kiek galima pasiekti, kai žinios, kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti problemas veikia kartu“, – sako E. Tamelytė.
„Solve for Tomorrow“ yra viena iš „Samsung“ socialinės atsakomybės iniciatyvų jaunimui, Baltijos šalyse vykstanti jau šeštąjį sezoną. Programoje moksleiviai, pasitelkdami žinias ir kūrybinį mąstymą, ieško sprendimų realioms problemoms ir savo idėjas plėtoja praktiškai.
About the Author
