Viešųjų pastatų renovacija turėtų mažinti energijos vartojimą, pastatų išlaikymo sąnaudas ir tam skiriamas išlaidas. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ parodė, kad 79 proc. auditorių vertintų atnaujintų pastatų nepasiekė energinio naudingumo sertifikatuose deklaruoto šilumos energijos sutaupymo. Faktinis sutaupymas juose buvo vidutiniškai 40 proc. mažesnis, nei deklaruota.
Baigus renovaciją, faktinis energijos vartojimo sumažėjimas sistemingai nestebimas – rezultatas vertinamas pagal energinio naudingumo sertifikatuose pateiktus teorinius skaičiavimus, todėl valstybė negali patikimai įvertinti, kokį rezultatą davė investicijos į pastatų atnaujinimą.
„Jei po renovacijos pastatas sutaupo gerokai mažiau energijos, nei planuota, pirmiausia turime žinoti, kodėl. Ar problema buvo planuojant investiciją, ar rezultatas priklausė nuo kitų veiksnių? Šiandien valstybė negali atsakyti į šiuos klausimus, nes faktinio rezultato sistemingai nestebi. Investuojant viešuosius pinigus, neužtenka žinoti, kad pastatas renovuotas – turime žinoti, ką už šią investiciją gavome. Ši informacija būtina planuojant ir kitas renovacijas, kad galėtume priimti pagrįstesnius sprendimus ir nekartoti to, kas nedavė rezultato“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Ambicingi energijos taupymo tikslai
Įgyvendindama ES energinio efektyvumo reikalavimus, Lietuva iki 2030 m. viešuosiuose pastatuose turės sutaupyti gerokai daugiau energijos. 2026 m. patvirtintuose planuose siekiamas sutaupyti energijos kiekis padidintas nuo 80 iki 605,5 GWh – 7,6 karto. Įgyvendinant ES direktyvą, viešojo sektoriaus energijos vartojimas kasmet turi mažėti bent 1,9 proc.
Šiems tikslams pasiekti neužteks vien renovuoti daugiau pastatų – kiekviena renovacija turi užtikrinti kuo didesnį faktinį energijos sutaupymą. Todėl tampa ypač svarbu ne tik skaičiuoti planuojamą sutaupymą, bet ir po renovacijos patikrinti, ar jis iš tiesų pasiektas.
Prieš planuojant būsimas investicijas, būtina išsiaiškinti, kodėl nepasiektas planuotas rezultatas
Mažesnį, nei planuota, energijos sutaupymą gali lemti skirtingos priežastys: netikslūs pradiniai duomenys ir skaičiavimo metodikos, pasikeitęs pastato naudojimas ar vartotojų elgsena, klimato sąlygos, netinkamai sureguliuotos inžinerinės sistemos ar statybos darbų kokybės trūkumai.
Todėl neužtenka nustatyti, kad planuotas rezultatas nepasiektas – svarbu išsiaiškinti, kodėl. Tai leistų spręsti, ką reikia keisti planuojant, renovuojant ar vėliau eksploatuojant pastatus, kad tos pačios problemos nesikartotų kituose projektuose.
Siekiant sumažinti skirtumą tarp paskaičiuotų ir faktiškai pasiektų energijos sutaupymų, Valstybės kontrolė Lietuvos energetikos agentūrai rekomendavo užtikrinti, kad būtų analizuojami atnaujintų viešųjų pastatų paskaičiuoti ir faktiniai energijos sutaupymai, nustatomos neatitikimų priežastys ir viešųjų pastatų atnaujinimo politiką formuojančioms institucijoms bei projektų vykdytojams teikiami pasiūlymai dėl priemonių šiems skirtumams mažinti.
About the Author
