Dar prieš kelis dešimtmečius verslo sėkmę išmatuoti buvo gana paprasta – apyvarta, pelnu, darbuotojų skaičiumi ar tuo, ką už uždirbtus pinigus gali sau leisti jo savininkas. Šiandien daliai Lietuvos verslininkų šių atsakymų nebepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik finansiniams rezultatams, prekės ženklo žinomumui ar rinkodarai, bet ir tam, kokią vertę verslas kuria visuomenei. Vieni milijonines sumas skiria švietimui, kiti savo laiką – dar tik pirmuosius žingsnius žengiantiems verslininkams, treti ieško organizacijų regionuose, kurioms keli tūkstančiai eurų gali atverti visiškai naujas galimybes.
Kaip teigia „Arimex“ įkūrėjas ir vadovas Arnas Jurskis, verslui augant ilgainiui keičiasi ir klausimai, kuriuos sau užduoda jo kūrėjai – svarbu tampa ne vien tai, kiek vertės pavyko sukurti, bet ir kam dar ji gali būti naudinga.
„Verslo pradžioje natūraliai didžioji dalis dėmesio tenka pačiam verslui – kaip jį užauginti, išlaikyti, sukurti darbo vietas, pelnyti žmonių pasitikėjimą. Tačiau ateina etapas, kai atsiranda galimybė žiūrėti plačiau. Jei tau sekasi ir turi daugiau galimybių, man atrodo svarbu dalį jų atverti tiems, kuriems jos gali labai daug pakeisti. Tada sėkmė nebėra vien tavo paties istorija“, – sako A. Jurskis.
Noras padėti kitiems – iš asmeninės patirties
Šiemet „Arimex“ už daugiau nei 1 mln. eurų paramą Adomo Galdiko muziejui ir menų mokyklai suteiktas nacionalinio mecenato vardas. Tai ne pirmas toks įvertinimas – dar 2024 metais bendrovės įkūrėjas A. Jurskis Vilniaus miesto mecenatu tapo už paramą organizacijai „Gelbėkit vaikus“.
Tačiau A. Jurskis sako, kad noras padėti atsirado gerokai anksčiau nei galimybė skirti paramą. Pats augęs nepasiturinčioje šeimoje ir nuo vaikystės susidūręs su nepritekliumi, šiandien jis sako gerai suprantantis, kiek daug žmogui gali reikšti laiku suteikta pagalba.
„Kai pats žinai, ką reiškia turėti mažiau galimybių, kitaip matai ir tuos, kuriems jų trūksta šiandien. Man pasisekė sukurti verslą, kuris leidžia padėti kitiems, todėl man atrodo natūralu tuo dalytis. Visada buvo artima mintis, kad esi turtingas tiek, kiek gali duoti“, – sako A. Jurskis.
Jo įsitikinimu, augantis verslas neišvengiamai tampa didesnės visuomenės dalies gyvenimo dalimi – per darbuotojus, klientus, miestą, kuriame veikia, ir aplink jį susiformavusias bendruomenes. Todėl, pasak A. Jurskio, kartu su galimybėmis auga ir atsakomybė neapsiriboti vien savo įmonės ribomis.
„Nemanau, kad kiekvienas verslas turi remti tuos pačius dalykus ar kad egzistuoja viena teisinga mecenatystės formulė. Vienam rūpi kultūra, kitam sportas, trečiam vaikai, švietimas ar jo miesto bendruomenė. Jei matai sritį, kurioje tavo pagalba gali turėti ilgalaikį poveikį, manau verta tapti jos dalimi“, – sako „Arimex“ vadovas.
Pagalba kitiems – ne tik finansinė
Savo būdą prisidėti prie kitų augimo rado ir „Deals on Wheels“ įkūrėjas, šiuo metu nekilnojamojo turto bendrovę „Home Deals“ vystantis Laurynas Boguševičius. Dalį savo laiko jis nemokamai skiria verslą pradedantiems žmonėms – konsultuoja, dalijasi patirtimi ir padeda iš šalies įvertinti sprendimus, kuriuos šiems tenka priimti.
L. Boguševičius sako tam turintis paprastą priežastį – savo laiku jam pačiam padėjo labiau patyrę žmonės.
„Man savo laiką skyrė žmonės, kurie mane mokė, patarė. Dabar aš tą skolą grąžinu kitiems ir tikiu, kad tie žmonės, užaugę patys, ją atiduos dar kažkam. Tikiu, kad šitas ratas veikia – gauni ir paskui perduodi toliau“, – sako L. Boguševičius.
Pasak jo, patirtis ypač praverčia dirbant su jaunais žmonėmis, kuriems šiandien dažniausiai netrūksta nei idėjų, nei noro jas kuo greičiau įgyvendinti. Kartais, anot verslininko, vertingiausia, ką gali padaryti daugiau patirties turintis žmogus, – padėti sustoti ir į sprendimą pažiūrėti iš šalies.
„Jeigu mūsų tėvų kartai labai trūko drąsos, jaunesnei kartai jos vietomis gal net per daug. Gerai šokti, bet geriau šokti su parašiutu. Jauni žmonės yra greitesni, išmanesni už mus daugeliu aspektų, todėl vyresnis žmogus kartais reikalingas tiesiog kaip sveikas rankinis stabdis – padėti trumpam sustoti ir pagalvoti“, – pasakoja jis.
L. Boguševičius sako per savo metus versle pastebėjęs ir kitą pokytį – šiandien verslininkai kur kas lengviau kreipiasi vieni į kitus pagalbos ir dalijasi tuo, ką žino.
„Buvo daugiau to matavimosi – kieno geresnė mašina, didesnis namas, sodyba. Viskas buvo matuojama finansiniu pagrindu ir, bent jau iš pasakojimų, nebūtinai labai džiaugdavaisi, jeigu konkurentui pasisekdavo. Šiandien aš be proto didžiuojuosi galėdamas būti verslo bendruomenėje būtent dėl žmonių. Jeigu kažkas paprašo pagalbos, per kelias minutes atsiranda tas, kuris gali padėti arba žino, kas gali. Žmonės realiai nori, kad kitam sektųsi“, – sako L. Boguševičius.
Tęsti paskatino tai, ką pamatė per pirmuosius metus
Prie vaikų ir jaunimo iniciatyvų jau trečius metus prisideda ir Lietuvos žaidimų kūrimo bei leidybos bendrovė „Nordcurrent“. Pagal iniciatyvą „Įkvėpti ateičiai“ įmonė finansuoja visoje Lietuvoje veikiančių organizacijų projektus, skirtus vaikų ir jaunimo užimtumui, ugdymui bei kitoms veikloms.
Per pirmuosius dvejus metus daugiau kaip 60 organizacijų skirta 108 tūkst. eurų. Parama panaudota vaikų vasaros stovykloms, robotikos priemonėms mažesnių miestų mokyklose, sporto, edukacinėms ir kūrybinėms veikloms. „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė Jaime sako, kad būtent pamačius, kuo ši pagalba virto praktiškai, atsirado aiškus noras iniciatyvą tęsti.
„Pirmaisiais metais turėjome gana paprastą idėją – paremti organizacijas, kurios dirba su vaikais ir jaunimu. Tačiau vėliau pradėjome gauti jų pasakojimus ir pamatėme, ką tie pinigai iš tikrųjų leido padaryti. Vienur vaikai pirmą kartą išvažiavo į vasaros stovyklą, kitur atsirado priemonių užsiėmimams ar galimybė surengti veiklą, kuriai iki tol tiesiog trūko lėšų“, – sako A. Mockutė-Jaime.
Šiemet „Įkvėpti ateičiai“ rengiama trečią kartą, o vaikų ir jaunimo projektams numatyta dar 50 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį, pasak A. Mockutės Jaime, keitėsi ne tik pačios iniciatyvos mastas. Bendraujant su paramos gavėjais ir kitomis įmonėmis vis dažniau matyti, kad verslai ieško sričių, prie kurių galėtų prisidėti patys – vieni renkasi finansinę paramą, kiti skiria savo laiką, žinias ar kitus turimus išteklius.
„Man atrodo, kad tai ir yra labiausiai džiuginantis pokytis – vis mažiau kyla klausimas, ar verslui apskritai verta prisidėti, ir vis dažniau kalbama apie tai, kur jis gali būti naudingas. Nebūtina visiems rinktis tos pačios srities ar pradėti nuo didelių sumų. Kartais užtenka pasižiūrėti, ko trūksta šalia esančiai organizacijai ar bendruomenei ir ką pats gali pasiūlyti. Kuo daugiau tokių sprendimų bus, tuo daugiau gerų iniciatyvų turės galimybę įvykti“, – sako „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė.
About the Author
