Darbo migracija reikšmingai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo, tačiau jos poveikis gyventojų gerovei nėra vienareikšmis. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docento dr. Adomo Klimanto atlikta daugiau nei 100 mokslinių tyrimų sisteminė apžvalga rodo, kad ilgalaikę migracijos naudą lemia atvykstančių darbuotojų kvalifikacija, kuriama pridėtinė vertė ir poveikis šalies produktyvumui. Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistai sudaro vos 5 proc. visų užsieniečių, todėl kyla klausimas, ar dabartinė migracijos struktūra atitinka ilgalaikius šalies ekonomikos tikslus.
Lietuvos banko mokslininkų R. Budrausko ir E. Virbicko skaičiavimais, 2019–2024 m. papildomai atsiradusi užsieniečių darbo jėga lėmė apie 45 proc. Lietuvos realiojo BVP augimo. Per šį laikotarpį šalies ekonomika išaugo apie 13 proc., tad beveik 6 procentinius punktus augimo galima sieti su papildoma užsieniečių darbo jėga.
Vis dėlto, A. Klimanto teigimu, vertinant ekonominę migracijos naudą svarbu atskirti bendrą ekonomikos plėtrą nuo vienam gyventojui tenkančios gerovės augimo. Svarbu įvertinti, kad dėl imigracijos panašiu mastu padidėjo ir Lietuvos gyventojų skaičius. „Kugelio ekonomika – jei su papildomomis rankomis iškepame dvigubai daugiau kugelio, bet tuo pat metu atsiranda ir dvigubai daugiau valgytojų, niekas sotesnis netampa. Taip ir su ekonomikos „kugeliu“ ir atvykusiais jo kepėjais-valgytojais“, – aiškina A. Klimantas. Todėl, tyrėjo vertinimu, migracijos poveikis BVP vienam gyventojui galėjo būti neutralus, nors šiai prielaidai patvirtinti reikalingi išsamesni tyrimai.
Migracijos ekonominę naudą lemia darbuotojų kvalifikacija
Sisteminėje apžvalgoje „Ekonominė tarptautinės darbo migracijos reikšmė: sisteminė apžvalga ir rekomendacijos Lietuvai“ analizuojama, kokiomis sąlygomis darbo migracija prisideda prie ilgalaikio ekonomikos augimo. Apžvelgti tyrimai rodo, kad vienas svarbiausių veiksnių yra atvykstančių darbuotojų išsilavinimas ir kvalifikacija.
„Svarbu ne kiek migrantų atvyksta, o kokią pridėtinę vertę jie kuria. Kvalifikacija lemia ne tik atlyginimą, bet ir sumokamus mokesčius, inovatyvių idėjų sklaidą, produktyvumą bei ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai“, – pabrėžia A. Klimantas.
Aukštos kvalifikacijos migrantai gali reikšmingai prisidėti prie inovacijų, verslo kūrimo ir technologinės pažangos, o jų turimos kompetencijos – paskatinti investicijas į aukštesnės pridėtinės vertės sektorius. Tokie darbuotojai taip pat gali padėti ekonomikai lengviau prisitaikyti prie technologinių ir struktūrinių pokyčių.
Lietuva išsiskiria labai maža aukštos kvalifikacijos specialistų dalimi tarp šalyje gyvenančių užsieniečių. Remdamasis tarptautinių tyrimų rezultatais, A. Klimantas pažymi, kad didesnė tokių specialistų dalis galėtų užtikrinti teigiamą migracijos poveikį šalies produktyvumui. Priešingu atveju migracija gali skatinti bendrą ekonomikos augimą, tačiau poveikis vienam darbuotojui kuriamos pridėtinės vertės didėjimui gali būti ribotas ar net neigiamas.
Pigi darbo jėga – trumpalaikis sprendimas ar ilgalaikė rizika?
Apžvalgoje išskiriama ir mažiau viešojoje diskusijoje aptariama darbo migracijos pasekmė – jos poveikis verslo paskatoms investuoti į technologinę pažangą.
Kai įmonės gali lengvai pritraukti santykinai pigios darbo jėgos, jų paskatos automatizuoti procesus ar diegti produktyvumą didinančias technologijas gali silpnėti. „Tai yra viena didžiausių su imigracija susijusių ekonominių rizikų. E. Lewis 2011 m. tyrime aptiktas stiprus neigiamas ryšys tarp žemesnės kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus padidėjimo ir investicijų į automatizaciją. O tai tiesiogiai veikia produktyvumą – kiek vertės gauname iš dviejų žmogaus rankų. Apskritai produktyvumas yra kone svarbiausias dalykas, norint, kad pragyvenimo lygis šalyje augtų. Kuo daugiau vertės bus vieno žmogaus sukuriama įmonėje, tuo daugiau erdvės jos atlyginimui kelti“, – teigia ISM tyrėjas.
Vis dėlto, A. Klimanto teigimu, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų imigracijos poveikis priklauso ir nuo sektoriaus. Slaugos, viešojo transporto, atliekų tvarkymo bei kitose būtinosiose paslaugose užsienio darbuotojai gali padėti užtikrinti paslaugų prieinamumą ir veiklos tęstinumą – tai labai svarbu gyventojų gerovei. Kai kuriais atvejais tai taip pat gali sudaryti sąlygas vietiniams gyventojams save skirti gilesnės specializacijos ekonominėms veikloms. Todėl esminis klausimas yra ne tai, ar Lietuvai reikia darbo migrantų, bet kokių darbuotojų, kuriuose sektoriuose ir kokiu mastu jų pritraukimas atitinka ilgalaikį šalies tikslą tapti turtinga valstybe.
Lietuvai reikalinga ilgalaikė, duomenimis grįsta migracijos politika
A. Klimanto vertinimu, dabartinėje Lietuvos migracijos politikoje trūksta sisteminio požiūrio, kuris susietų darbo jėgos poreikį su ilgalaikiais ekonomikos plėtros tikslais.
„Šiandien Lietuva tvarios migracijos strategijos dar neturi, migracijos politikoje modeliavimo su ateities srautų perspektyva nėra. Kvotos dalinimas vyksta principu „kas pirmesnis, tas gudresnis“, o metų gale teorinis kvotos lygio lankstumas veda prie aštrių diskusijų dėl jos didinimo“, – sako A. Klimantas.
Tyrėjas siūlo kurti ilgalaikę migracijos ir darbo rinkos strategiją, paremtą reguliariai atnaujinamomis ekonominėmis prognozėmis ir Lietuvos ateities poreikiais. Jos padėtų įvertinti ne tik skirtingų sektorių darbo jėgos poreikius, bet ir migracijos poveikį viešiesiems finansams, darbo rinkai bei produktyvumui. Planuojant ilgalaikius migracijos srautus taip pat svarbu atsižvelgti į galimą migrantų šeimų atvykimą ir jo pasekmes biudžeto tvarumui.
Vienu svarbiausių tokios strategijos prioritetų, A. Klimanto teigimu, turėtų tapti aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas – tai turėtų būti signalas investuotojams, kad Lietuvoje inovatyvaus verslo vystymui darbuotojų pakaks. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų migraciją siūloma planuoti pirmiausia atsižvelgiant į būtinųjų sektorių poreikius. Valstybei taip pat reikia pasirinkti modelį, ar ir kaip integruoti atvykusius gyventojus.
Tyrėjas taip pat pabrėžia Lietuvai skirtų empirinių tyrimų poreikį. Jie padėtų tiksliau nustatyti, kaip pastarųjų metų migracijos srautai paveikė BVP vienam gyventojui ir darbo našumą, bei suteiktų tvirtesnį pagrindą ilgalaikiams migracijos politikos sprendimams.
„Paskutinė rekomendacija – suprasti, jog migracija savaime nebus panacėja Lietuvos žmonių pragyvenimo lygiui auginti. Ta panacėja yra produktyvumas, kuriam migracija gali padėti arba trukdyti“, – apibendrina ISM tyrėjas.
Visą apžvalgą skaitykite čia: https://www.ism.lt/wp-content/uploads/Ekonomine-tarptautines-darbo-migracijos-reiksme.pdf
About the Author
