Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (SVV taryba) ragina Vyriausybę įvertinti, kas užtikrintų maisto tiekimą sutrikus didžiųjų gamintojų veiklai ir į pasirengimą krizėms įtraukti smulkiuosius bei vidutinius gamintojus, šeimos ūkius ir vietos perdirbėjus.
Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ Kauno „Žalgirio“ arenoje dalyvavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, pramonininkų atstovai nurodė, kad 20 didžiausių įmonių pagamina apie 80 proc. Lietuvai reikalingo maisto. SVV tarybos vertinimu, diskusijoje stigo tiesioginio smulkiųjų ir vidutinių gamintojų interesų atstovavimo. Jų dalyvavimas būtinas vertinant, kokį vaidmenį šeimos ūkiai ir vietos perdirbėjai galėtų atlikti sutrikus įprastam maisto tiekimui.
„Kai didžioji maisto gamybos dalis sutelkta nedaugelyje įmonių, būtina numatyti, kaip būtų užtikrinamas tiekimas vienu metu sustojus keliems didiesiems gamintojams. Viena esminių rizikų – darbuotojų galimybė saugiai jaustis ir pasiekti darbo vietas: be žmonių rankų, turimi gamybos pajėgumai gali likti nepanaudoti. Todėl iš anksto turi būti aišku, kaip būtų tęsiama gamyba ir kurie kiti gamintojai galėtų užtikrinti trūkstamą maisto tiekimą“, – sako SVV tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2026 m. kovą paskelbtame vertinime, pagrįstame daugiau kaip 2 800 namų ūkių apklausa devyniose Ukrainos priefrontės srityse, nustatė, kad keturi iš dešimties apklaustų namų ūkių užsiėmė žemės ūkio veikla. Daugeliui šeimų tai buvo pagrindinis maisto šaltinis, padedantis išgyventi.
Taryba siūlo įvertinti šeimos ūkių ir vietos perdirbėjų galimybes aprūpinti savo regiono gyventojus ir numatyti jų vaidmenį savivaldybių aprūpinimo maistu planuose: kokius produktus, kokiais kiekiais ir per kiek laiko jie galėtų patiekti krizės metu.
Taryba taip pat reaguoja į spalio 19 d. premjero susitikimą su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Agromaisto ir bioekonomikos komitetu dėl sektoriaus atsparumo ir konkurencingumo. SVV taryba į šį susitikimą nebuvo kviesta. Ji ragina dialogą su pramonininkais papildyti tiesioginėmis konsultacijomis su smulkiųjų ir vidutinių gamintojų bei šeimos ūkių atstovais prieš priimant visam sektoriui svarbius sprendimus.
Dėl atstovavimo Taryba į Ministrą Pirmininką kreipėsi dar rugpjūtį, o rugsėjį pakartotinai prašė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įtraukti jos atstovus į Tarpinstitucinę prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupę.
Tarybos teigimu, ministerija kaip kliūtį jos įtraukimui nurodė juridinio asmens kodo neturėjimą. SVV taryba yra įstatymo pagrindu veikianti visuomeninė patariamoji institucija.
„Juridinio asmens kodo argumentą vertiname kaip formalų pasiteisinimą. Ministerija turėtų labiau ieškoti galimybių įtraukti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus ir objektyviai spręsti klausimus, o ne priežasčių palikti juos nuošalyje“, – teigia D. Matukienė.
SVV taryba ragina Vyriausybę ir ŽŪM priimti motyvuotą sprendimą dėl jos atstovų dalyvavimo rengiant maisto sektoriaus atsparumo priemones ir paskelbti socialinių partnerių atrankos kriterijus. Pasirengimo krizėms planuose Taryba siūlo aiškiai nustatyti, kokį gyventojų poreikį galėtų patenkinti vietos gamintojai, kaip būtų organizuojamas produktų surinkimas ir paskirstymas bei kas už tai atsakytų.
About the Author
