Sukčiai vis rečiau skambina telefonu – dabar jie siunčia tūkstančius žinučių, klonuoja tikrų įmonių svetaines ir dirbtiniu intelektu kuria įtikinamus vaizdo įrašus. Palangoje vykusiame „Senjorų savaitės“ festivalyje „Citadele” banko atstovas Romas Čereška ir laidų vedėja Livija Gradauskienė aptarė, kaip veikia šiuolaikinės apgavystės, kaip saugiai pirkti internetu ir kodėl svarbiausia apsauga nuo sukčių – neskubėti.
Skambučiai užleidžia vietą žinutėms ir dirbtiniam intelektui
Pasak R. Čereškos, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, skambučiai šiandien sudaro vos kelis procentus visų apgavysčių. Sukčiavimas veikia kaip verslas, o skambučių centrai, serveriai ir darbuotojų laikas tokiam verslui per brangūs, todėl didžioji dalis apgavysčių persikėlė į SMS žinutes ir el. laiškus. Šiuos galima masiškai išsiųsti milijonams gavėjų, tikintis, kad bent keli pasiteisins.
Atpažinti tokius bandymus tampa vis sunkiau, kai sukčiai ėmė naudoti dirbtinio intelekto įrankius. Anksčiau apgavikus išduodavo klaidos tekste ir keista kalba, o dabar jų žinutės ir svetainės atrodo nepriekaištingai. „Pernai šiame senjorų festivalyje rodžiau vaizdo įrašą, kuriame kalbu ne aš, o dirbtinis intelektas. Žmonės, kurie manęs nepažįsta, net neatskirtų, kad tai nebuvo tikra, mano kurta medžiaga“, – pasakojo R. Čereška. Banko atstovo teigimu, socialiniuose tinkluose jau plinta netikri vaizdo įrašai, kuriuose žinomi žmonės neva rekomenduoja investicijas ar prekes.
Kas antras senjoras mano, kad apie sukčius žino pakankamai
Diskusijoje taip pat paneigtas įsitikinimas, kad lengviausia apgauti vyresnius žmones. „Citadele” banko atlikto tyrimo duomenimis, prisipažinti, kad juos apgavo, labiausiai gėdijasi būtent jaunesni žmonės, todėl dalis atvejų niekada nepasiekia nei banko, nei policijos. O technologijų mažiau išmanantys žmonės, pasak R. Čereškos, dažnai būna ir atsargesni – nesuprasdami, kas vyksta, jie tiesiog nieko nespaudžia.
Pernai banko atliktas tyrimas parodė, kad savo žiniomis pasitiki maždaug pusė vyresnio amžiaus žmonių: 48 proc. senjorų mano, kad apie sukčiavimo būdus ir prevenciją žino pakankamai. Atsakomybę už savo saugumą gyventojai dažniausiai prisiima patys – net 75 proc. apklaustųjų mano, kad tapus sukčių auka atsakingas yra pats žmogus, 15 proc. šią atsakomybę priskiria bankui, 6 proc. – valdžios institucijoms, o 4 proc. atsakyti nežino.
Svarbiausias sukčių įrankis – skubos jausmas
Anot R. Čereškos, kad ir kokia būtų apgavystės forma, jos pagrindas nesikeičia – sukčiai kuria skubos jausmą ir stresą. Žinutė apie nesumokėtą baudą, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įspėjimas ar pranešimas, kad suma netrukus padvigubės, sukonstruoti taip, kad žmogus veiktų nesusimąstęs. „Nėra tokių dalykų, kuriuos būtinai reikėtų daryti čia ir dabar. Ir valstybinės institucijos, ir bendrovės nustato normalius, žmogiškus terminus. Niekada nebus taip, kad kažką reikia padaryti per 5–10 minučių“, – pabrėžė banko atstovas.
Todėl ekspertas pataria visada bent trumpam sustoti ir gautą informaciją patikrinti papildomai. Gavus žinutę apie nesumokėtą stovėjimo mokestį, reikia ne spausti atsiųstą nuorodą, o pačiam susirasti bendrovės svetainę ar kontaktus ir pasitikrinti, ar bauda iš tiesų buvo paskirta. Tas pats galioja VMI, poliklinikos ar energijos tiekėjo vardu atsiųstiems laiškams.
Tyrimo duomenimis, įtartinų nuorodų spausti vengia net 85 proc. apklaustųjų. Vis dėlto pats nuorodos paspaudimas, pasak R. Čereškos, dažniausiai žalos nepadaro – ji nuveda į puslapį, kuris atrodo taip pat, kaip oficialus kurios nors įstaigos puslapis, tačiau jame esančios funkcijos veikia kitaip. Galiausiai, lemiamas žingsnis yra patvirtinimas banko programėlėje.
„Neseniai buvo toks atvejis. Žmogus atsidarė įmonės, teikiančios automobilių stovėjimo leidimus, puslapio kopiją, kurioje prašoma sumokėti apie 10 eurų. Suvedęs prisijungimo duomenis, jis iš įpročio patvirtino operaciją, nepažiūrėjęs į sumą, – o patvirtinimo lange buvo 30 000 eurų”, – pasakojo R. Čereška ir pridūrė – kol galutinis patvirtinimas neatliktas, sustoti dar galima, tačiau patvirtinti pinigai iškeliauja akimirksniu: sukčių schemos sudėliotos taip, kad lėšos per kelias sekundes prakeliauja per kelis bankus, todėl susigrąžinti jas pavyksta itin retai.
Perkant internetu pataria rinktis mokėjimą kortele
Kalbėdamas apie pirkimą internetu, R. Čereška atkreipė dėmesį į mažai žinomą, bet svarbų skirtumą tarp mokėjimo kortele ir pavedimu. Perkant kortele, veikia „Visa“ ir „Mastercard“ vartotojų apsaugos programa (angl. chargeback): negavus prekės arba gavus netinkamą, galima kreiptis į kortelę išdavusį banką, o šis turi galimybę pinigus susigrąžinti iš prekybininko. Ši apsauga veikia visame pasaulyje. Atlikus paprastą pavedimą, tokios galimybės nėra – pinigus tenka bandyti susigrąžinti teisiniu keliu.
Pats R. Čereška prieš suvesdamas kortelės duomenis pasitikrina, kas yra pardavėjas, o mažiau žinomose parduotuvėse naudoja atskirą kortelę, kurioje laiko tik tiek pinigų, kiek reikia konkrečiam pirkiniui. Jis taip pat įspėja dėl periodinių mokėjimų: neatidžiai palikta varnelė gali reikšti, kad už paslaugą pinigai bus nurašinėjami kiekvieną mėnesį.
Pinigus verta laikyti skirtingose „kišenėse“
Anot „Citadele” eksperto, asmeninius finansus verta laikyti skirtingose sąskaitose. Jis atlyginimą gauna į vieną sąskaitą, iš kurios jokių mokėjimų neatlieka, o po algos automatiniai pervedimai paskirsto pinigus mokesčiams, taupymui ir vaikų mokslams. Mokesčiams skirtoje sąskaitoje R. Čereška laiko tik tiek, kiek vidutiniškai sumoka per mėnesį. „Kaip pirkimams naudoji atskirą kortelę, taip ir mokėjimams verta turėti atskirą sąskaitą“, – patarimais dalijosi R. Čereška.
Sąskaitas už komunalines paslaugas jis rekomenduoja apmokėti per e. sąskaitas banke, o ne paspaudus mygtuką el. laiške. Viena dažnų apgavysčių – laiškas, kuriame tiekėjas neva praneša apie pasikeitusį sąskaitos numerį. „Tai raudona vėliava. Sukčiai perima dokumentus, pakeičia sąskaitos numerį, ir žmogus sumoka ne tam, kam reikia“, – perspėjo banko atstovas.
Per geri pasiūlymai – pavojaus ženklas
Viena didžiausių grėsmių išlieka investicinis sukčiavimas. Sukčiai platina netikrus vaizdo įrašus, kuriuose žinomi žmonės ragina investuoti, arba skambina patys. Schema dažnai prasideda nekaltai: žmogus investuoja nedidelę sumą, po mėnesio atsiima ją su pelnu ir, įgavęs pasitikėjimo, perveda gerokai daugiau – po to pinigai dingsta.
Pasak R. Čereškos, jei skambinama neva iš banko, svarbu žinoti, kad tikras bankas kreipiasi vardu ir pavarde, o sandorius sudaro tik programėlėje, internetinėje bankininkystėje ar skyriuje. Apibendrindamas ekspertas priminė paprastą taisyklę: „Nemokamų pietų nebūna. Nereikia per daug susižavėti.“
Dauguma renginių – nemokami
Festivalis „Senjorų savaitė“ Palangoje vyko rugsėjo 28 – spalio 1 dienomis. Per keturias dienas čia surengta apie 100 koncertų, susitikimų, diskusijų, edukacijų ir kitų renginių, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Šių metų naujovė – „EXPO“ erdvė, kurioje buvo pristatomi vyresnio amžiaus vartotojams skirti produktai ir paslaugos, vyko edukacinės veiklos ir paskaitos. Iš viso per keturias dienas festivalio renginiai buvo aplankyti apie 30 tūkst. kartų.
Festivalį globoja „Eurovaistinė“.
Rėmėjai: „Maxima“, „Citadele“ bankas, Palangos miesto savivaldybė.
Informacinis rėmėjas – LRT.
About the Author
