Po sostinės gatvėmis, kiemais ir pėsčiųjų takais išsiraizgęs 778 km ilgio šilumos tiekimo tinklas yra tarsi miesto arterijos, kuriomis šiluma pasiekia vilniečių namus. Siekdamos užtikrinti patikimą šilumos kelią,„Gijos“ kasmet tikrina tinklo būklęir rekonstruoja labiausiai susidėvėjusias atkarpas.Nuoseklios investicijos į šilumos tinklą jau šiemet leido atlikti apie 30 proc. mažiau hidraulinių bandymų nei įprastai, o rekonstruota beveik 9 km šilumos kelio.
Patikimesnis šilumos kelias
Šilumos tiekimo vamzdynai natūraliai dėvisi, todėl šiltuoju metų laiku Vilniaus miesto energetikos sistema besirūpinančios „Gijos“ atlieka savo namų darbus. Vieni svarbiausių – hidrauliniai bandymai, kurių metu, laikinai atjungus karšto vandens tiekimą, patikrinama, ar vamzdynui reikalingas remontas.
Hidraulinių bandymų metu padidinus slėgį vamzdyne galima nustatyti korozijos pažeistas vietas, įtrūkimus, termofikacinio vandens nuotėkius ir kitus defektus. Tai leidžia problemas pašalinti dar prieš joms tampant avarijomis.
„Šiemet atlikome apie30 proc. mažiau hidraulinių bandymų nei įprastai, o tai reiškia, kad apie 46 proc.vilniečių išvengė šalto dušo. Toks sprendimas tapo įmanomas dėl nuoseklių investicijųir teisės aktų pakeitimų, leidžiančių, atsižvelgiant į tinklo parametrus, pasirinkti vietas, kuriose bandymai yra reikalingiausi“, – sako „Gijų“ Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.
Hidrauliniai bandymai atlikti 25 zonose. Iš viso hidrauliškai patikrinta apie 438 km iš 778 km ilgio tinklo. Patikros metu nustatyta ir pašalinti72pažeidimai. Palyginimui, 2025 m. jų nustatyta 68, o 2024 m. – 174.
Naujos kartos vamzdynai geriau išlaiko šilumą, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir energija naudojama efektyviau. Atnaujintoms trasoms taip pat reikia mažiau priežiūros, o gedimų kontrolės sistemos leidžia greičiau pastebėti vamzdyno pažeidimus ir defektus.
Rekonstrukcijos – neišvengiamos
„Valdome didžiausią ir sudėtingiausią centralizuoto šilumos tiekimo tinklą Lietuvoje. Vidutinis jo amžius siekia apie tris dešimtmečius, todėl tinklo atnaujinimas yra būtinas darbas“, – teigia „Gijų“ atstovas.
Šiemet rekonstruota 8,748 km šilumos tiekimo tinklo, į šiuos darbus investuota apie 9 mln. eurų. Rekonstrukcijų darbai apėmė Antakalnio, Šnipiškių, Lazdynų, Žirmūnų, Žvėryno, Naujamiesčio, Vilkpėdės ir Šeškinės seniūnijų teritorijas. Šiuo metu atliekami infrastruktūros atstatymo darbai.
„Šilumos tiekimo tinklas driekiasi ne tik po pagrindinėmis miesto gatvėmis, bet ir po daugiabučių kiemais, pėsčiųjų takais bei kitose miesto vietose. Todėl rekonstrukcijoms reikėjo išankstinio planavimo ir derinimo. Prieš pradėdami darbus daugiabučių kiemuose, susitikome su gyventojais ir aptarėme jų eigą bei galimus laikinus nepatogumus“, – pažymi Andrius Agintas.
Infrastruktūros komandos vadovas priduria, kad šiemet, be šilumos tiekimo tinklo, investuota ir į gamybos įrenginius – remontuota ir atnaujinta biokuro katilo įranga, taip pat atliktas elektros gamybos įrenginių kapitalinis remontas.
Mažiausia šilumos kaina Lietuvoje
Spalio mėnesį Vilniuje šilumos kaina siekia 5,99 ct/kWh be PVM arba 7,25 ct/kWh su 21 proc. PVM. Tai – mažiausia šilumos kaina, palyginus su didžiaisiais Lietuvos miestais.
Centralizuotos šilumos kainos nustatomos pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintos metodikos principus. Šilumos kainą sudaro trys pagrindinės dedamosios: pastovioji, kintamoji ir papildoma. Prie jų taip pat prisideda valstybės nustatytas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pastaruosius 6 metus „Gijų“ pastovi dedamosios kainos dalis yra mažiausia Lietuvoje.
„Viena iš pagrindinių priežasčių kodėl galime pasiūlyti konkurencingą paslaugų kainą klientams – investicijos šilumos tiekimo tinklo rekonstrukcijoms bei elektros energijos ir šilumos gamybos įrenginių atnaujinimas“, – akcentuoja „Gijų“ Infrastruktūros komandos vadovas.
„Gijos“ primena, kad šiemet, įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pokyčiams, šildymo sezono laikotarpis prasidėjo nuo spalio 1 d. Pastatai, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai, jau galėjo būti pradėti šildyti nuo šio mėnesio pradžios. Tuo metu pastatai, kuriuose yra nemodernizuoti šilumos punktai, pradedami šildyti nuo šiandienos. Tokių „Gijų“ aptarnaujamų šilumos punktų Vilniuje yra 5 proc.
Už pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingi namų administratoriai ar bendrijos. Šildymo sezono metu gyventojai dėl šilumos tiekimo ar pastato šilumos punkto veikimo, pirmiausia turėtų kreiptis į pastato administratorių, bendriją ar kitą pastato valdytoją.
About the Author
