2026 m. spalio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Pateiktame valstybės biudžete matome, kad daug šios Vyriausybės pažadų įgyvendinami į skolą. Dar šiais metais valstybės kontrolė perspėjo, kad valstybės skolai sparčiai artėjant link 60 proc. BVP ribos, reaguoti į ateityje galinčius kilti geopolitinius ar ekonominius iššūkius bus vis mažiau galimybių.
Svarbiausias gynybos finansavimo vertinimo kriterijus – ne procentai, o realūs kariniai pajėgumai ir kokį pajėgumą už tuos pinigus sukursime.
Akivaizdu, kad suplanuotas valstybės gynybos biudžetas neužtikrins proveržio oro gynyboje. Dabartinis daugiasluoksnės oro gynybos planas nėra pakankamas, nes neapsaugos visų Lietuvos strateginių objektų, kritinės infrastruktūros ar miestų. Nors Vyriausybė deklaruoja oro gynybos prioritetą, deja, biudžeto planavimo proveržio šioje gynybos srityje biudžete nėra.
Pabrėžiame, kad dar neseniai valdantieji žadėjo laikytis fiskalinės drausmės. Akivaizdu, kad ir šis pažadas liko neištesėtas.
„Didžiausią nerimą kelia bendras biudžeto deficitas 2027 metais – 3,8 proc. nuo BVP, kuris viršija ES nustatytą 3 proc. ribą. Kaip ir prognozuojamas net 4,6 proc. deficitas 2028 metais. Tokio dydžio deficitas planuojamas ne ekonominės krizės ar nuosmukio metais, o ekonomikai nuosekliai augant. Deficitas auga ne dėl gynybos ir nereikia tuo dangstytis. Auga dėl naujų įsipareigojimų, kai šios Vyriausybės pažadai įgyvendinami į skolą“, – akcentavo TS-LKD frakcijos seniūnas L. Kasčiūnas.
Vykdant sistemingą skolos didinimą, be jokių priemonių, kaip ją valdyti – augs ir palūkanų sąskaita, kurią turės apmokėti ateities vyriausybių biudžetai. Tai pinigai, kurių nebegalėsime skirti nei pensijoms, nei švietimui, nei sveikatos apsaugai. Akivaizdu, kad po dabartinės valdančiosios daugumos kadencijos pabaigos kitiems bus palikta tvarkytis su didžiule valstybės skola ir jos aptarnavimo kaštais.
„Kad už neatsakingus šiandienos sprendimus netektų mokėti ateities vyriausybėms, dar šią savaitę įregistravome Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas. Jomis siūloma Lietuvoje įvesti nacionalinę valdžios sektoriaus skolos ribą – 45 proc. nuo BVP“, – vertindamas M. Sinkevičiaus Vyriausybės teikiamą valstybės biudžetą, pabrėžė L. Kasčiūnas.
Jau 2029 m. vien skolos aptarnavimo palūkanos pagal Finansų ministerijos planą viršys 2 mlrd. eurų. Tai yra milžiniškos lėšos, kurių netenka mūsų nacionalinis saugumas, švietimas, sveikatos apsauga ir kitos gyvybiškai svarbios viešosios paslaugos.
Todėl tik įvedus 45 proc. BVP skolos ribą, TS-LKD siūlomu įstatymu būtų įtvirtinta atsakomybė ir užkertamas kelias galimybei finansinę naštą perkelti kitoms vyriausybėms bei paliekama atsarga iki Europos Sąjungos nurodytos 60 proc. BVP orientacinės vertės.
Daugiau informacijos:
Raminta Keršytė
TS-LKD frakcijos Seime atstovė spaudai
Tel.
About the Author
