Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, skirtame naujos ES daugiametės finansinės programos (DFP) atnaujintam derybiniam dokumentui aptarti.
Šalies vadovas pabrėžė teigiamai vertinantis šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pastangas rasti bendrą sutarimą dėl 2028–2034 m. DFP.
Pasak Prezidento, itin svarbu išlaikyti sanglaudos ir bendrosios žemės ūkio politikos bei stojimo sutartyse numatytų įsipareigojimų, tokių kaip Kaliningrado tranzito schema ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, finansavimą, taip pat ir toliau kryptingai remti Ukrainą.
Šalies vadovas išsakė kritišką požiūrį į siūlymus apkarpyti Europos konkurencingumo fondo, ypač jo gynybos dalies, lėšas, taip pat mažinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimą, nuo kurio priklauso karinio mobilumo projektų sėkmė.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad atnaujintas DFP derybinis dokumentas per mažai dėmesio skiria ES rytinio pasienio regionams, jame trūksta pažangos ieškant naujų ES biudžeto pajamų šaltinių.
Todėl Lietuvos vadovas pasiūlė paversti ES rytinio pasienio stiprinimą horizontaliu ES prioritetu, skiriant papildomų lėšų Nacionaliniams ir regioniniams partnerystės planams (NRPP) bei regioninių projektų finansavimui.
Prezidento požiūriu, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą fone ypač daug dėmesio reikia skirti kritinės infrastruktūros apsaugos ir atsparumo didinimo projektams, taip pat strateginės infrastruktūros plėtros projektams, tokiems kaip „Rail Baltica“, kurie reikalingi kariniam mobilumui ES rytiniame pasienyje užtikrinti.
Penktadienį numatytos ES valstybių ir vyriausybių vadovų diskusijos paramos Ukrainai, ES plėtros ir reformos, gynybos ir saugumo, migracijos klausimais.
About the Author
