Universitetams šiandien nebeužtenka ginti akademinę laisvę. Jie turi gebėti ją panaudoti visuomenės labui, neprarasdami nepriklausomumo. Ši mintis tapo viena svarbiausių Vilniuje vykstančios jubiliejinės „Didžiosios universitetų chartijos“ (angl. Magna Charta Universitatum) konferencijos „Anapus atsparumo: universitetai kaip aktyvūs, vertybėmis grindžiami veikėjai besikeičiančiame pasaulyje“ (angl. Beyond Resilience: Universities as Active Value-Driven Agents in a Changing World) ašių. Spalio 15 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) susirinkę pasaulio akademiniai lyderiai svarsto, kaip universitetams išlikti savarankiškiems didėjant politiniam spaudimui ir kartu prisidėti prie valstybių saugumo, atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo bei demokratijos stiprinimo.
Atidarydama konferenciją MRU rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė priminė, kad Lietuvos istorinė patirtis suteikia šioms diskusijoms ypatingą prasmę. Carinės Rusijos uždarytas Vilniaus universitetas, spaudos draudimas ir sovietmečiu ideologinei kontrolei pajungtas mokslas rodo, kokias pasekmes visuomenei turi akademinės laisvės praradimas.
„Autonomija suteikia universitetams laisvę kelti sudėtingus klausimus. Akademinis sąžiningumas suteikia visuomenei pagrindą pasitikėti jų atsakymais“, – pabrėžė I. Žalėnienė.
Didžiosios universitetų chartijos observatorijos valdančiosios tarybos viceprezidentas Liviu Matei pabrėžė, kad konferencija Vilniuje vyksta neatsitiktinai. Lietuvos sostinė tampa svarbių tarptautinių akademinių diskusijų vieta. Pasak jo, šiandien universitetams nebeužtenka kalbėti apie akademinę laisvę, autonomiją ir sąžiningumą – būtina atsakyti ir į klausimą, kaip išsaugant šias vertybes vykdyti įsipareigojimus visuomenei bei valstybei.
Konferencijos globėjas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius pabrėžė, kad tik autonomiški universitetai gali ugdyti kritiškai mąstančius žmones, nebijančius ginčyti valdžios sprendimų. Jo teigimu, nepriklausomi universitetai šiandien yra viena svarbiausių laisvos visuomenės atramų.
Apie būtinybę akademines vertybes paversti konkrečiais veiksmais kalbėjo ir rektorė prof. dr. I. Žalėnienė. Ji paragino pasaulio universitetus stiprinti paramą Ukrainos akademinei bendruomenei – vykdyti bendrus mokslinius projektus, priimti tyrėjus, dalytis infrastruktūra ir padėti išsaugoti šalies mokslo potencialą.
„Atsparumas nėra pareiškimas. Tai – įsipareigojimai, kurie ne tik pasirašomi, bet ir vykdomi“, – pabrėžė MRU rektorė.
Rytinėse konferencijos diskusijose tarptautinis aukštojo mokslo ekspertas, buvęs Pasaulio banko aukštojo mokslo padalinio vadovas Jamilas Salmi nagrinėjo pasaulinius universitetams kylančius iššūkius. Europos universitetų asociacijos prezidentas Josep M. Garrellas ir Amerikos kolegijų bei universitetų asociacijos viceprezidentė Kathryn Enke aptarė, kaip abipus Atlanto universitetai reaguoja į politinius bandymus daryti įtaką aukštajam mokslui. Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos ir Lietuvoje veikiančių universitetų atstovai dalijosi patirtimi, kaip akademinės vertybės padeda priimti sudėtingus sprendimus ir stiprinti institucijų atsparumą.
Popietę tarptautiniai ekspertai diskutuos, kaip suderinti valstybių saugumo interesus su universitetų nepriklausomybe. Šioje diskusijoje dalyvaus Tarptautinės universitetų asociacijos generalinė sekretorė Hilligje Van’t Land, MRU vicerektorė mokslui ir inovacijoms dr. Eglė Malinauskienė ir kitų šalių akademinės bendruomenės atstovai.
Atskiroje sesijoje Pietų Korėjos Dongseo universiteto prezidentas Jekuk Changas ir Italijos Perudžos universiteto rektorius Massimiliano Marianelli nagrinės dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, jo santykį su humanizmu ir taika. Kaip konferencijos atidaryme pažymėjo I. Žalėnienė, „technologijoms galime deleguoti užduotis, tačiau negalime joms deleguoti atsakomybės už rezultatus“.
Dienos pabaigoje bus aptariama akademinė laisvė Šiaurės Amerikoje, studentų vaidmuo, Europos universitetų aljansų ateitis ir aukštojo mokslo kokybės vertinimas. Studentų diskusijoje dalyvaus MRU doktorantų draugijos prezidentė Ugnė Supranavičienė, o aukštojo mokslo kokybės klausimams skirtą sesiją moderuos MRU vicerektorius doc. dr. Saulius Spurga.
Vilniuje vykstančias diskusijas jungia esminis klausimas, kaip universitetams suderinti nepriklausomybę su augančia atsakomybe visuomenei? Akademinė laisvė suteikia galimybę ieškoti tiesos ir kritiškai vertinti valdžios sprendimus, tačiau šiandien iš universitetų tikimasi ir konkretaus indėlio sprendžiant saugumo, technologijų bei visuomenės raidos problemas. Todėl svarbu ne tik išsaugoti universitetų autonomiją, bet ir parodyti, kokią vertę ji kuria visuomenei.
Spalio 16 d. renginys tęsis Vilniaus universitete, kur 10.30 val. vyks iškilminga Didžiosios universitetų chartijos pasirašymo ceremonija. Joje pagrindinį pranešimą skaitys už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. Taip pat numatytas Didžiosios universitetų chartijos observatorijos ir Europos moterų rektorių asociacijos (angl. European Women Rectors Association, EWORA) bendradarbiavimo memorandumo pasirašymas.
Spalio 15 d. konferencijos plenarinių sesijų tiesioginė transliacija: https://www.youtube.com/live/dm17ABQPxOM
Spalio 16 d. pasirašymo ceremonijos transliacija: https://www.youtube.com/live/oFjriUFwrrA
Renginį organizuoja Mykolo Romerio universitetas kartu su Didžiosios universitetų chartijos observatorija (angl. Magna Charta Observatory).
Nuotraukų galeriją rasite čia.
About the Author
