Skausmas tampa aiškia riba, paskatinančia ieškoti medikų pagalbos. Tačiau kūno funkcijos pokyčiai gali prasidėti gerokai anksčiau. Keli šlapimo lašai čiaudint ar bėgant, atsiradęs sunkumo pojūtis dubens srityje ar poreikis dažniau lankytis tualete, kartais priimami kaip neišvengiama amžiaus, gimdymo ar hormoninių pokyčių dalis. „Hila“ Klaipėdos reabilitacijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja Inga Deduchova bei kineziterapeutė Gabrielė Lipskytė pabrėžia, kad ignoruoti šių simptomų nereikėtų.
„Dėl atsiradusių simptomų moterys gali pradėti keisti kasdienybę. Galbūt ji nebegali bėgti, nors anksčiau bėgiojo, prieš išeidama iš namų pradeda galvoti, kur bus tualetas, mažiau geria, vengia šokinėjimo ar dėl visa ko naudoja įklotus. Kartais toks elgesio pokytis atsiranda anksčiau, nei pati moteris pripažįsta turinti problemą. Jei pokytis riboja funkciją, progresuoja ar verčia atsisakyti įprastos veiklos, verta pasikonsultuoti su specialistu“, – sako I. Deduchova.
Apie kūno funkcijos pokytį gali išduoti ne tik skausmas
Dubens dugno funkcijos sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai. Tai ne tik šlapimo nelaikymas, bet ir staigus sunkiai sulaikomas noras šlapintis, dažnas kėlimasis naktį, pasikeitusi šlapimo srovė ar nepilno šlapimo pūslės ištuštėjimo pojūtis. Apie pokyčius gali įspėti ir sunkumas ar spaudimas dubens srityje, vidurių užkietėjimas, poreikis stipriai stangintis, pasikeitusi lytinė funkcija.
Kai kurie šių pokyčių gali sutapti su tam tikrais moters gyvenimo etapais – nėštumu, laikotarpiu po gimdymo, perimenopauze ar menopauze. Vis dėlto, pasak gydytojos, vien amžius ar gyvenimo etapas neturėtų tapti konkretaus simptomo paaiškinimu.
„Pirmosios konsultacijos metu svarbu suprasti, kas ir kada pasikeitė, ar pokytis atsirado staiga, ar stiprėjo palaipsniui, kokių veiksmų moteriai nebepavyksta atlikti taip, kaip anksčiau. Vertinama nėštumų ir gimdymų istorija, ankstesnės operacijos, traumos, gretutinės ligos. Reikšminga nustatyti ir tai, kas konkrečiai sutrikę, nes panašūs pojūčiai gali turėti skirtingas priežastis. Pavyzdžiui, dubens dugno raumenys gali būti nusilpę, tačiau problema gali būti ir priešinga – per didelė jų įtampa bei negebėjimas tinkamai atsipalaiduoti“, – aiškina I. Deduchova.
Tai, ko moteris nejaučia, kartais išryškėja judant
„Hila“ Klaipėdos reabilitacijos centro kineziterapeutė Gabrielė Lipskytė sako, kad ramybėje ar atliekant paprastą judesį sutrikimo galima ir nepastebėti. Jis gali išryškėti tik padidinus krūvį – pritūpus, keliant svorį, stovint ant vienos kojos, kosint ar tą patį judesį pakartojus kelis kartus.
„Dėl šios priežasties, svarbu atlikti kūno funkcijos vertinimą. Jo metu žiūrime, kaip moteris valdo liemenį ir dubenį, ar atlikdama užduotį nesulaiko kvėpavimo, kaip į darbą įsitraukia pilvo sienos raumenys. Dubens dugnas neveikia atskirai – jo funkcija susijusi su kvėpavimu, diafragma ir liemens raumenimis. Kartais kasdienybėje moteris jaučiasi gerai, tyrimų rodikliai taip pat puikūs, tačiau didesnio fizinio krūvio metu matome sumažėjusią raumenų ištvermę, sutrikusią koordinaciją ar kompensacijas kitais raumenimis“, – pasakoja G. Lipskytė.
Kineziterapinio ištyrimo metu gali būti vertinamas ir gebėjimas dubens dugno raumenis ne tik sutraukti, bet išlaikyti jų susitraukimą, pakartoti jį bei visiškai atsipalaiduoti. Prireikus naudojamas biologinis grįžtamasis ryšys (angl. biofeedback), padedantis tiksliau įvertinti raumenų darbą ir pačiai pacientei jį geriau suprasti.
„Nustačius, kuri kūno funkcija yra sutrikusi, ją galima kryptingai gerinti pasitelkiant reabilitaciją ir sudarius individualų planą. Kineziterapija derinama kartu su kitomis priemonėmis gali padėti atkurti raumenų jėgą ir ištvermę, gerinti jų koordinaciją, gebėjimą atsipalaiduoti bei judesio kontrolę, o ilgainiui – grįžti prie veiklos, kurią pradėjo riboti atsiradę simptomai“, – teigia I. Deduchova.
Šiuolaikinė reabilitacija derinama su inovatyviomis technologijomis
Greta aktyvios kineziterapijos, atsižvelgiant į nustatytą funkcijos sutrikimą, reabilitacijoje gali būti pasitelkiamos ir papildomos technologinės priemonės. „Hila“ Klaipėdos reabilitacijos centre naudojamas biologinis grįžtamasis ryšys, elektrostimuliacija, o tam tikrais atvejais – dubens dugno raumenų elektromagnetinės stimuliacijos „PelvicPower“ kėdė. Tačiau specialistės pabrėžia, kad technologinė priemonė nėra savaiminis gydymo tikslas.
„Naudodama biologinį grįžtamąjį ryšį moteris realiu laiku gali matyti savo dubens dugno raumenų aktyvumą – ar geba juos tinkamai aktyvuoti, išlaikyti susitraukimą ir atsipalaiduoti, ar judesio metu nepradeda kompensuoti kitais raumenimis. Esant raumenų silpnumui kaip papildoma priemonė gali būti taikoma elektromagnetinė stimuliacija. Tačiau jei problema yra per didelė įtampa ir sunkumas atsipalaiduoti, gydymo kryptis bus visai kita. Dėl to technologijas deriname su aktyvia kineziterapija, o ne naudojame vienodas priemones kiekvienai pacientei“, – pabrėžia G. Lipskytė.
Reabilitacijos rezultatas taip pat vertinamas ne vien pagal tai, ar sumažėjo nemalonūs pojūčiai. Kartojami funkciniai testai, stebima raumenų jėga ir ištvermė, gebėjimas atsipalaiduoti, judesių kontrolė bei tolerancija didesniam fiziniam krūviui. Galiausiai svarbiausias pokytis matomas kasdienybėje – ar moteris gali grįžti prie veiklos, kurią anksčiau ribojo simptomai.
„Keli šlapimo lašai kosint ar sportuojant nėra tai, su kuo moteriai tiesiog reikia susitaikyti. Tas pats pasakytina apie atsiradusį sunkumą dubenyje ar poreikį atsisakyti mėgstamos fizinės veiklos. Laiku įvertinus funkcijos pokytį galima parinkti priemones dar tuomet, kai sutrikimas nėra stipriai pažengęs“, – apibendrina I. Deduchova.
About the Author
