Spalio 9 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma architekto Vlado Švipo (1900–1965) gyvenimui ir kūrybiniam palikimui skirta paroda „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“.Bauhauso mokykloje studijavusio lietuvio profesinis ir asmeninis kelias driekėsi per tarpukario Kauną, perkeltųjų asmenų (DP) stovyklą Vokietijoje ir Niujorką, kuriame teko prisitaikyti prie emigranto gyvenimo.
Tą pačią dieną, 15–16.30 val., prieš parodos atidarymą vyks tarptautinis simpoziumas, skirtas Baltijos šalių ir Bauhauso ryšiams tarpukariu aptarti. Pranešimus skaitys dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), dr. Anke Blümm (Erfurto universitetas) ir dr. Julia Secklehner (Masaryko universitetas Brno). Gabrielės Radzevičiūtės (NDG) moderuojamoje diskusijoje taip pat planuoja dalyvauti Bauhauso archyvo ir muziejaus Berlyne direktorė dr. Birgitte Franzen.
„Vienas iš Nacionalinės dailės galerijos parodų programos prioritetų – naujais moksliniais tyrimais grįstos parodos, atveriančios žiūrovams dar nematytus Lietuvos kultūros ir meno klodus. Todėl labai džiaugiamės galėdami kartu su architektūros istorike Marija Drėmaite pristatyti naują puslapį Lietuvos architektūros ir jos tarptautinių kontekstų istorijoje“, – teigia LNDM Nacionalinės dailės galerijos direktorė dr. Lolita Jablonskienė.
Lietuvos bauhausininkas – modernizmo idėjas skleidęs valstybės tarnautojas
Parodos kuratorė dr. Marija Drėmaitė pastebi, kad V. Švipo vardas dar yra mažai žinomas net ir Lietuvos meno bei architektūros bendruomenei, veikiausiai dėl to, kad jis suprojektavo tik penkis gyvenamuosius pastatus Kaune. Tačiau jo profesinis palikimas atskleidžia visai kitokį modernaus architekto profesijos lauką – valstybės tarnybą, regioninį ir teritorinį planavimą, taisyklių ir reglamentų rengimą. „Ketvirtame dešimtmetyje dirbdamas Žemės ūkio rūmų statybos skyriaus vedėju Vladas Švipas Bauhauso idėjas skleidė spaudoje, viešojoje erdvėje, didelės apimties Lietuvos kaimo modernizavimo programose, naujakurių sodybų projektuose, „Mūrinės Lietuvos“ plane ir tobulo gyvenamojo namo paieškose. Parodoje bus galima išvysti, kad architektūra yra ne tik individuali meninė kūryba, bet ir modernaus valstybės tarnautojo bei techninio eksperto darbas“, – sako M. Drėmaitė.
Parodoje V. Švipo architektūra pristatoma platesniame istoriniame ir kultūriniame modernios valstybės kūrimo kontekste. Po karų, revoliucijų ir žlugusių imperijų atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei (1918–1940) labai trūko modernių specialistų. Valstybės stipendijos skatino jaunus žmones studijuoti Vakarų Europoje, tačiau avangardiškiausią to meto dizaino mokyklą – Bauhausą – pasirinko tik vienas stipendininkas iš Lietuvos. V. Švipo studijos ir profesinio kelio paieškos leidžia atidžiau pažvelgti į naujo tipo architekto modernisto tapsmą ir jo vaidmenį kuriant modernią valstybę.
Studijos ir ryšiai su žymiausiais XX a. meno ir architektūros kūrėjais
V. Švipo profesiniai ryšiai, susiję su pasaulinio modernizmo asmenybėmis, leidžia pamatyti tarpukario Lietuvos menininkų ambicijas. 1924–1926 m. Bauhause jis studijavo Vasilijaus Kandinskio monumentaliosios tapybos (Wandmalerei) dirbtuvėje, o 1928 m. atliko praktiką Hanneso Meyerio ir Hanso Wittwerio vadovaujamame Bauhauso architektūros biure. Tarpukario Kaune V. Švipas plėtojo racionalaus planavimo idėjas valstybės tarnyboje ir teoriniuose darbuose. Antrojo pasaulinio karo metais jam teko laviruoti tarp sovietų ir nacių okupacinių politinių režimų. Karo pabaigoje pasitraukęs į Vakarus, V. Švipas 1945–1949 m. gyveno Dilingeno DP stovykloje Vokietijoje. Vėliau, padedamas buvusio Bauhauso direktoriaus Walterio Gropijaus ir bendramokslio Xanti Schawinsky, emigravo į JAV ir Niujorke pradėjo naują profesinio gyvenimo etapą. Darbo jam ieškoti padėjo kitas Bauhauso kolega Marcelis Breueris. Išlikęs V. Švipo susirašinėjimas su W. Gropijumi atskleidžia šiltus buvusio Bauhauso mokinio ir mokytojo ryšius.
V. Švipo biografija kelia klausimų apie architekto troškimą racionaliai (su)tvarkyti kraštovaizdį ir jo vaidmenį politikoje. Paroda atskleidžia platesnę architektūros profesinės migracijos istoriją – kaip idėjos, žinios ir ryšiai keičiasi istorinių lūžių ir politinių režimų sąlygomis. Parodą lydi M. Drėmaitės knyga „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“, kurią lietuvių ir anglų kalbomis išleido leidykla „Lapas“. Spalio 10 d. 16 val. vyks ekskursija po parodą su kuratore, o lapkričio 19 d. – dr. Marijos Drėmaitės paskaita apie architektą Vladą Švipą.
Parodą rengia Kultūros projektų asociacija „Documentum“ (projekto vadovė Lina Pranaitytė), parodą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Parodos kuratorė – dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), architektė ir dizainerė – Vika Pranaitytė (O-D-A Architecture studio), fotografas ir kuratorius – Lukas Mykolaitis, vaizdų redaktorė – Ieva Austinskaitė (aust.studio), maketų autorė – Urtė Šimkutė.
Parodos partneris – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (koordinatorius – Giedrius Gulbinas). Eksponatus skolina: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka, Leidykla „Vaga“, Alfonsas Švipas, Bernd Freese, Galerie Berinson Berlin.
Paroda Nacionalinės dailės galerijos 5-ojoje salėje bus eksponuojama iki 2027 m. sausio 17 dienos.
About the Author
