Mes, Europos liaudies partijos (ELP) europarlamentarai, susirinkę Taorminoje (Italija, Sicilija) „konfidencialiai“ svarstėme ELP strategiją ir artėjančiuose įvairių valstybių nacionaliniuose rinkimuose, ir po pusės kadencijos stosiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Kartu aptarėme ir beveik visus įmanomus europinius klausimus, aktualius dabartinės EP kadencijos viduryje bei ateičiai. Sutarėme būti pozityvūs. Pagrindiniai renginio pranešėjai – ELP lyderis Manfredas Weberis, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Parlamento prezidentė Roberta Metsola, na, ir Italijos politikai, kaip antai Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
Man, Liudui Mažyliui, artimiausios temos pasirodė energetika, tarptautinė prekyba ir, žinoma, saugumas. Dėl paramos Ukrainai ir dėl to, kad karas privalo kuo greičiau baigtis teisinga taika, mums, ELP, seniai nebereikia savęs papildomai įtikinėti. Pripažįstame pareigą imtis daugiau atsakomybės, juk tai tiesiogiai siejama su mūsų pačių saugumu. Su tuo susijęs ir gynybinės pramonės kūrimas, ir finansavimo didinimas. Pinigai nebeturėtų eiti vien tankams bei fregatoms, o ir antidronų sistemoms, ir nuosavai europinei kosmoso pritaikymo kariniams tikslams alternatyvai, ir jie neturėtų būti išbarstomi 27 valstybių kariuomenėms. Čia svarbus ir veiksenos apibendrinimas: kaip veikti tose srityse, kurios neapibrėžtos Sutartyse, bet reikalauja greito ir ryžtingo Europos sprendimo. Visų pirma tai saugumas ir gynyba (įskaitant karinę pramonę) bei tarptautiniai santykiai. Būtina atsispirti ir konvencinei, ir kibernetinei Rusijos veiksenai, tai savaime aišku. Rūpi mums ir hibridiniai karai, tačiau tai, kas prieš porą dienų įvyko prie Bulgarijos teritorinių vandenų, yra fizinis, o ne tik hibridinis rusų veikimas.
Europos Komisijos pirmininkės argumentacijoje man patiko ramybė ir šaltumas. Kalbame apie savo pačių politinį kursą ir kaip jį įgyvendinti, o ne „atsišaudinėjame“ į kiekvieną užsipuolimą iš kairės ir dešinės. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga sudarė penkias svarbias tarptautines prekybos sutartis, ir visos jos vykdomos, nors sutarties su MERCOSUR Europos Parlamentas neratifikavo (gėda mums, EP!). Paradoksas, teigė Ursula von der Leyen: energetikos krizės nėra! Yra tik iškastinio kuro krizė, ir jau antra per ketverius metus. Pirmoji buvo, kai nustojome pirkti rusiškas dujas, antroji kilo dėl užblokuoto Hormūzo sąsiaurio, užkėlusio kuro kainas į padanges. O Europa?.. Reabilituokime branduolinę energetiką (pridurčiau: ir biokurą), toliau investuokime į saulės ir vėjo energiją, ir vieną dieną pasijusime „nušokę“ nuo dujų ir naftos „adatų“. Aš tai džiaugiuosi, kad Europa pamažu galutinai nusigręžia nuo pagundų grįžti prie bendravimo su Rusija „business as usual“.
Subalansuotu komentaru jai atliepė Antonio Tajani. Rimtas ekonominis konkurentas yra Kinija, kuri tik ir siekia sudaryti nelygiavertes konkurencijos sąlygas, teikdama dosnias subsidijas savo produkcijai, ko Europa niekada nedarys. O ką daryti, kai automobilių pramonė kone sustoja dėl kinų draudimo prekiauti lustais, kurie kainuoja vos po keletą centų?.. Nemalonių dalykų sulaukiame ir iš artimiausio sąjungininko (žinote, apie ką čia; na, mūsų tarpe atsirado tylus susitarimas kai kurių vardų per dažnai neminėti, o savo siekius dėstyti pozityviai).
Mums beposėdžiaujant, atėjo žinia, kad Taryboje pirmininkaujanti Airija siūlo smarkiai apkarpyti daugiametį ES biudžetą. Tai tų dienų „karšta bulvė“: nenormaliai „liesas“ septynerių metų biudžetas. Mums Europos Parlamente jau seniai aišku: su mažiau neįgyvendinsi daugiau, o neatidėliotinų įsipareigojimų ir naujų neplanuotų iššūkių vis daugėja, ir kiek dar atsiras! Ne dabar laikas kautis dėl skaičių biudžeto eilutėse, tiesiog EP nepabijos grąžinti per mažo biudžeto, negalinčio užtikrinti ES įsipareigojimų – su „per skystu“ biudžetu mes nesutiksim, jam nepritarsim.
Diskusijose paliesta dar ne viena dešimtis temų, tad visų ELP programos punktų išvardinti neįmanoma, o gal dar ir ne laikas. Bet patikėkite, kad mums rūpi ir ERASMUS+, ir paprastesnis teisės aktų taikymas, ir dirbtinio intelekto pasitelkimas, ir startuoliai, ir vaikų apsauga internete (vaikų auklėjimas turi vėl būti tėvų, o nebe algoritmų atsakomybė), ir žemės ūkio, ir sanglaudos politika. Taip pat dėmesys skirtas ir plėtrai. Kažkodėl į Rusiją, Kiniją jokia valstybė nesibeldžia, netgi ir į JAV, o Europa daugeliui patraukli: net 9 valstybės nekantriai stumdosi eilėje, kai kurios jau daugybę metų. Na, ir pabaigai apie tai, kas mūsų nebaugina: krikščioniškasis identitetas, demografija, šeima negali būti mums tabu. O Europos Parlamento prezidentė Roberta Metsola jau visiškai konkrečiai siūlė, ką turime spartinti. Bet išlaikykim kai kur ir konfidencialumą!..
About the Author
