Lietuvai siekiant pritraukti didelės galios elektros vartotojus – tarp jų duomenų centrus ir dirbtinio intelekto infrastruktūros projektus – vienu svarbiausių klausimų tampa šalies pasirengimas tokioms investicijoms. Į Lietuvos rinką svarstantiems žengti stambiems energijos vartotojams jau siūlomi ne tik įprasti prijungimo prie elektros tinklo sprendimai, bet ir alternatyvūs elektros tiekimo bei infrastruktūros modeliai, leidžiantys greičiau užsitikrinti projektui reikalingą elektros galią.
„Didelės galios vartotojams elektros prieinamumas tampa vienu iš esminių kriterijų sprendžiant, kur įgyvendinti savo investicijas. Kai kuriose Europos rinkose, ypač Vidurio Europoje, galimybės prijungti naujus stambius vartotojus jau yra ribotos, todėl investuotojų dėmesys vis labiau krypsta į kitus regionus – Pietų Europą, Skandinaviją ir Baltijos šalis. Lietuva šiuo požiūriu turi ką pasiūlyti – turime daug vietinės atsinaujinančios energijos gamybos, išvystytą elektros infrastruktūrą ir galimybę konkrečiam projektui siūlyti ne tik standartinį prisijungimo prie tinklo sprendimą“, – sako „Elektrum Lietuva“ valdybos narys ir plėtros direktorius Kostas Dryžas.
Palankesnes sąlygas tokiems projektams gali užtikrinti energetinės zonos, formuojamos šalia didelių atsinaujinančiosios energijos gamybos objektų, kartu su jiems reikalinga elektros infrastruktūra. Tokiose zonose stambiam vartotojui gali būti siūlomi ne tik įprasti prisijungimo prie tinklo, bet ir tiesioginės elektros linijos ar kiti alternatyvūs sprendimai.
Vieną tokių zonų „Elektrum Lietuva“ kartu su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ) yra paruošusi Klaipėdos regione. Čia investuotojams siūlomas bendras sprendimas: pramonės, gamybos ir sandėliavimo objektų statybai tinkami sklypai bei elektros prijungimo ir tiekimo galimybės, išnaudojant regione veikiančius elektros gamybos pajėgumus: 176 MW bendros įrengtosios galios saulės parkus ir jų 110 kV bei 10 kV elektros infrastruktūrą. Investuotojai gali naudotis LEZ infrastruktūra, pagal taikomas sąlygas suteikiamomis mokestinėmis lengvatomis ir pagalba įgyvendinant projektą, o kartu su „Elektrum Lietuva“ ekspertais pasirinkti tinkamiausią elektros tiekimo ir prisijungimo modelį.
Tai ypač aktualu didelės galios projektams, kuriems standartinis prisijungimas prie tinklo gali reikšti papildomus tinklo rekonstrukcijos darbus ir ilgesnį įgyvendinimo terminą. Priklausomai nuo konkretaus projekto techninių ir reguliacinių sąlygų, alternatyvūs sprendiniai, naudojant jau išvystytą infrastruktūrą tiesioginės linijos principu, galėtų būti įgyvendinami orientaciniu 8–16 mėnesių laikotarpiu 10 kV ir110 kV įtampos tinkluose.
„Iš rinkos žinome atvejų, kai verslo prijungimą prie tinklų stabdo daug laiko reikalaujantys derinimai su institucijomis ar ilgi įrangos tiekimo terminai, ypač aukštosios įtampos transformatorių. Panaudojant jau išvystytą gamintojo infrastruktūrą ir tiesioginę liniją, ten, kur nereikia didelių tinklo rekonstrukcijų, prijungimas gali būti įgyvendintas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Nauda atsiranda ir eksploatacijos metu: vartotojas pirmiausia naudoja parke pagamintą elektrą, o trūkstamą kiekį gauna iš tinklo. Parke pagamintai ir tiesiogiai suvartotai energijai netaikomas persiuntimo ESO ar Litgrid mokestis – tai vienas pagrindinių šio modelio sutaupymo šaltinių“, – teigia K. Dryžas.
Didelės galios elektros vartotojams, tarp jų ir duomenų centrams, šioje zonoje gali būti vertinami skirtingi modeliai – tiesioginis prisijungimas prie atsinaujinančiosios energijos parko, ilgalaikis elektros energijos pirkimo susitarimas (PPA), tiekimas iš tinklo ar jų kombinacija. Konkretus sprendimas parenkamas individualiai pagal projekto galią, lokaciją ir įmonės elektros vartojimo profilį.
„Kartu su „Elektrum Lietuva“ kuriame naujas galimybes Klaipėdos LEZ investuotojams: statybai tinkamą žemę ir LEZ infrastruktūrą deriname su lanksčiais elektros prijungimo bei tiekimo sprendimais. Tai ypač aktualu energijai imlioms įmonėms, kurioms elektros prieinamumas ir kaina yra itin svarbūs renkantis investicijų vietą. Ši partnerystė atitinka mūsų žaliosios LEZ kryptį – siekiame, kad nauji verslai galėtų naudotis vietine atsinaujinančiąja energija, ir kartu vertiname, kokią papildomą naudą galime jiems sukurti“, – sako Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Klaipėdos regione numatomos infrastruktūros galimybės leidžia vertinti projektus, kuriems reikalinga didelė elektros galia, o investuotojams suteikia galimybę energetikos klausimus spręsti kartu su vietos infrastruktūros ir energijos tiekimo partneriais.
About the Author
