Kas liktų iš žmogaus profesinio portreto, jei iš jo gyvenimo aprašymo ištrintume pareigas, įmonių pavadinimus ir pasiektus rezultatus? Tyrimai rodo, kad šis klausimas tampa vis aktualesnis kalbant apie karjerą – net 83 proc. darbuotojų svarbu, kad organizacija suteiktų galimybes ugdyti naujus įgūdžius, susijusius ne tik su darbu, bet ir su asmeniniu augimu.
Šios tendencijos leidžia į profesinį portretą pažvelgti plačiau – žmogų formuoja ne tik jo pareigos, įgyta patirtis ar pasiekti rezultatai, bet ir tai, ką jis veikia už darbo ribų – kuo domisi, ko mokosi ar kuria ir kokias patirtis kaupia.
Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnės Jūratės Kazlauskaitės istorijoje šios dvi medalio pusės susijungia – į savo gyvenimo aprašymą ji galėtų įrašyti daugiau nei 20 metų kelionių, rašymo, asmeninių projektų ir neįtikėtina Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ kolekcija, kurią sudaro net 200 skirtingomis kalbomis parašytų knygų.
Karjera, nesibaigianti viena pozicija
J. Kazlauskaitės profesiniame gyvenimo aprašyme – ilgametė patirtis rinkodaros, pardavimų ir vadovavimo srityse. KTU alumnė dirbo tokiose įmonėse kaip „Kraft Foods Lietuva“, „Bitė“, „Telia“ ir „Maxima“, o šiandien ji – vienos įmonės komercijos direktorė, atsakinga už verslo rezultatus daugiau nei 50 pasaulio šalių.
Pasak J. Kazlauskaitės, jos karjeros pradžia siejasi su studijomis KTU Socialinių mokslų fakultete (dabar KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas), kuriame ji baigė verslo administravimo studijas. Šiandien, žvelgdama į daugiau nei dviejų dešimtmečių karjerą, ji universiteto vaidmenį mato ne tik per įgytas žinias.
„Studijos suteikė akademinį pagrindą, discipliną ir pasitikėjimo savimi, tačiau ne mažiau svarbios buvo universiteto metu užsimezgusios pažintys ir atsivėrusios galimybės“, – pasakoja J. Kazlauskaitė.
Vėliau savo profesiniame kelyje ji išbandė įvairias sritis – rinkodarą, pardavimus, vadovavimą, darbą tarptautinėse rinkose ir kūrybinius projektus. Ji įsitikinusi, kad baigus studijas, nebūtina rinktis vieną kelią ir atsisakyti kitų interesų – skirtingos veiklos gali viena kitą papildyti.
„Karjeros metu teko dirbti su dideliais prekių ženklais, vadovauti komandoms, prisidėti prie tarptautinių reklamos projektų ir vertinti kūrybinius darbus įvairiuose konkursuose. Visgi savo profesinę patirtį man smagiau matuoti ne vien pareigų pavadinimais, bet ir laisvalaikiu – kelionėmis, rašymu, įvairiais asmeniniais projektais. Būtent šios veiklos padeda geriau suprasti žmones, aplinką ir pačią save, o tai ne mažiau svarbu ir darbe“, – teigia J. Kazlauskaitė.
Kolekcijoje – daugybė „Mažasis princas“ knygų iš skirtingų šalių
KTU alumnė keliauja jau daugiau nei du dešimtmečius ir aplankė daugybę šalių, o į kai kurias vietas sugrįžta jau nebe pirmą kartą. Per tą laiką ji išmoko priimti neplanuotas situacijas, prisitaikyti ir pažvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Pasak jos, kelionėse galima labai greitai suprasti, kad nėra vieno teisingo gyvenimo būdo.
„Yra daugybė žmonių, kultūrų, įpročių ir požiūrių. Tai labai praverčia darbe, ypač tada, kai dirbi tarptautinėje aplinkoje. Taip pat kelionės man tampa kūrybos šaltiniu, nes grįžusi dažnai jas aprašau. Taip atsirado ir asmeninis projektas „Jūralionės“, kuriame dalinuosi kelionių metu išgirstomis istorijomis, sutiktais žmonėmis ir jų pastebėjimais“, – pasakoja J. Kazlauskaitė.
Vienas ryškiausių KTU alumnės pomėgių – Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ kolekcija. Viskas prasidėjo nuo portugališko knygos leidimo, kurį J. Kazlauskaitė įsigijo Portugalijoje. Vėliau draugai, žinodami apie jos pomėgį, pradėjo dovanoti šią knygą iš savo kelionių.
„Šiandien mano kolekcijoje – 200 „Mažojo princo“ leidimų skirtingomis kalbomis, o beveik kiekviena knyga turi savo istoriją. Vieną knygą parvežė draugas, kitą pati radau kelionėje, dar kitą kas nors pastebėjo knygyne. Dabar kiekviena iš jų man primena tam tikrą žmogų, vietą ar laiką“, – pasakoja J. Kazlauskaitė.
KTU alumnė priduria, kad tokie asmeniniai interesai padeda išlaikyti smalsumą ir suteikia erdvės idėjoms, kurios nebūtinai gimsta tiesiogiai atliekant profesines užduotis. Jos patirtis rodo, kad kūrybiškumas ir gebėjimas kurti projektus gali būti ugdomi ne tik darbo aplinkoje – tam svarbios ir veiklos, kurias žmogus renkasi savo noru.
About the Author
