Lietuvos jaunimas dažniau išlaidauja ne materialiems pirkiniams, o patirtims ir kasdieniam gyvenimo kokybės gerinimui, rodo naujausias „Luminor“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas. Apklausa parodė, kad 18–29 metų žmonės Lietuvoje gerokai dažniau nei vyresni gyventojai daugiausia pinigų išleidžia restoranams ir maisto gaminimui.
Tyrimo duomenimis, net 22 proc. 18–29 metų respondentų nurodė, kad daugiausia laisvalaikiui skirtų pinigų išleidžia restoranams ir maisto gaminimui. Tai beveik tris kartus daugiau nei visų apklaustųjų vidurkis (8 proc.) ir gerokai daugiau nei vyresnėse amžiaus grupėse, kur šis rodiklis svyruoja nuo 3 iki 12 proc.
Restoranas – ne tik vieta pavalgyti
Pasak „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovės Rūtos Mylės, jaunesnių žmonių išlaidų struktūra atspindi besikeičiantį požiūrį į laisvalaikį.
„Restoranai ar kavinės daugeliui tampa ne tik vieta pavalgyti, bet ir erdve susitikti su draugais, dirbti, atrasti naujas kultūras ar tiesiog praleisti laiką. Todėl natūralu, kad ši kategorija tarp jaunimo užima gerokai svarbesnę vietą nei tarp vyresnių gyventojų“, – sako R. Mylė.
Anot jos, jaunesni žmonės šiandien daugiau dėmesio skiria ne vien tam, ką įsigyja, bet ir tam, kaip leidžia laiką.
„Maisto kultūra tapo kur kas platesniu reiškiniu – žmonės domisi skirtingomis virtuvėmis, ieško naujų vietų, dalijasi rekomendacijomis, o valgymas mieste tampa svarbia socialinio gyvenimo dalimi. Todėl restoranams ar maisto gaminimui skiriamos išlaidos šiandien gali pasakyti ne mažiau apie žmogaus gyvenimo būdą nei anksčiau tam tikri pirkiniai ar daiktai“, – pastebi R. Mylė.
Kelionės išlieka visų favoritės
Nors jaunimas išsiskiria didesnėmis išlaidomis maistui ir restoranams, bendrai populiariausia laisvalaikio išlaidų kategorija Lietuvoje išlieka kelionės. Jas nurodė 30 proc. apklaustųjų.
Didžiausią prioritetą kelionėms teikia 40–49 metų gyventojai. Šioje amžiaus grupėje net 37 proc. respondentų teigė būtent kelionėms išleidžiantys daugiausia laisvalaikiui skirtų lėšų. Palyginimui, tarp 18–29 metų gyventojų tokių buvo 24 proc.
„Kelionės dažnai yra viena didžiausių savanoriškų išlaidų, reikalaujanti daugiau planavimo ir didesnio biudžeto. Natūralu, kad didžiausią prioritetą joms teikia žmonės, kurie jau yra pasiekę didesnį finansinį stabilumą ir gali daugiau lėšų skirti iš anksto suplanuotoms patirtims. Tuo metu jaunesni gyventojai dažniau renkasi mažesnes, bet reguliarias išlaidas, kurios leidžia mėgautis laisvalaikiu čia ir dabar“, – sako R. Mylė.
Pasak jos, svarbu tai, kad tiek kelionės, tiek restoranai ar kitos laisvalaikio veiklos iš esmės tenkina tą patį poreikį – siekį praturtinti kasdienybę ir sukaupti naujų patirčių.
„Skiriasi ne tik išlaidų dydis, bet ir jų ritmas. Kelionės dažniausiai yra vienas ar keli didesni pirkiniai per metus, o išlaidos maistui, renginiams ar kitoms veikloms pasiskirsto per visus metus. Todėl matome ne tiek skirtingą požiūrį į laisvalaikį, kiek skirtingus būdus jam skirti savo biudžetą“, – pažymi ekspertė.
Jaunimo išlaidų krepšelyje daugiau įvairovės
Tyrimas taip pat parodė, kad jaunesni respondentai dažniau nei vyresni pinigus skiria madai ir grožiui (7 proc.), kompiuteriniams žaidimams bei technologijoms (4 proc.) ar kursams ir savarankiškam mokymuisi (3 proc.). Tuo metu vyresni gyventojai dažniau renkasi kultūrinius renginius, kūrybinius užsiėmimus ar keliones.
„Anksčiau laisvalaikio išlaidos dažniau sukdavosi aplink kelias aiškias kategorijas – keliones, kultūrą ar konkretų hobį. Jaunesnių žmonių atveju matome kur kas didesnę įvairovę. Jie vienu metu gali domėtis technologijomis, investuoti į savo išvaizdą, mokytis naujų įgūdžių ar ieškoti gastronominių patirčių. Dėl to jų išlaidos pasiskirsto tarp daugiau skirtingų veiklų“, – sako R. Mylė.
Anot jos, tai atspindi platesnius visuomenės pokyčius, kai pomėgiai ir interesai tampa mažiau susiję su amžiumi ar socialiniu vaidmeniu.
About the Author
