Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko didžiausias Vakarų Lietuvoje karjeros renginys „Įdarbink ateitį 2026“. Jame moksleiviai, studentai ir visi darbo ieškantys žmonės turėjo galimybę tiesiogiai pabendrauti su darbdaviais, užmegzti kontaktus ir išgirsti atsakymus į visus dominančius klausimus apie karjeros galimybes bei pasisemti įkvėpimo, ieškant geriausio sprendimo dėl savo profesinio kelio.
Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija suvienijo bendras jėgas
Ketvirtadienį, spalio 8-ąją, vykusiame didžiausiame Vakarų Lietuvos karjeros renginyje „Įdarbink ateitį 2026“ dalyvavo tūkstančiai studentų, moksleivių, absolventų, darbo rinkos atstovai ir garbingi svečiai. Šį renginį pirmą kartą kartu organizavo jėgas suvieniję Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) ir Klaipėdos universitetas (KU).
KVK direktorius dr. Remigijus Kinderis teigė, kad ši karjeros mugė suteikė progą tiesiogiai susitikti su darbdaviais, sužinoti, kokių kompetencijų jie ieško, bei atrasti praktikos ar darbo galimybių.
„Manau, kad tai – puiki platforma pamatyti ir pažinti Klaipėdą iš tikrųjų, kokia ji yra. Čia dalyvavo 100 darbdavių, 500 praktikų, buvo siūlomos darbo vietos. Klaipėda iš tikrųjų yra didmiestis ir čia verta atvažiuoti, rinktis aukštąją mokyklą, kurtis mieste, jame dirbti. Tad tai platforma, kuri parodė galimybes – ne vieną ar dvi, o daug ir skirtingų“, – akcentavo dr. R. Kinderis.
Pasak pašnekovo, siekiama, kad tokie renginiai patrauktų jaunuolius iš visos Lietuvos rinktis būtent Klaipėdą. Dėl šių klausimų KVK bendradarbiauja ir su verslo atstovais. Stengiamasi sudaryti palankias sąlygas jauniesiems specialistams po studijų likti uostamiestyje gyventi ir dirbti.
„Skirtingų specialybių absolventų įsidarbinimo rodikliai skiriasi – kai kurių specialybių atstovų įsidarbinimo galimybės siekia 100 proc., kitų – apie 60–70 proc. Tam tikrų specialybių studentai įsidarbina studijuodami, aišku, tai jiems yra iššūkis, nes reikia ir studijuoti, ir dirbti vienu metu, bet darbo rinka yra tokia alkana studijuojančių-dirbančių specialistų, kad mes dažnai juos atiduodame dar pilnai nesuformavę iš jų specialistų, bet suprasdami, kad ir ten dirbdami jie formuojasi – įgyja daug praktinių žinių ir įgūdžių“, – sakė dr. R. Kinderis.
Klaipėdai – daugiau jaunimo
KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas akcentavo, kad yra svarbu jaunus žmones kuo anksčiau supažindinti su darbo rinka ir jos galimybėmis.
„Studijos turi suteikti ne tik žinių, bet ir padėti suprasti, kaip jas pritaikyti profesinėje veikloje. Apie būsimą karjerą svarbu pradėti kalbėti kuo anksčiau, dar mokykloje. Todėl šis renginys – puiki proga ne tik studentams, bet ir gimnazijų baigiamųjų klasių mokiniams, susipažinti su karjeros perspektyvomis ir pasirinkti tinkamiausią studijų kryptį. Mūsų tikslas, kad jauni žmonės matytų savo ateitį Klaipėdos regione ir liktų čia ne tik studijoms, bet ir po jų. Klaipėdai reikia daugiau jaunimo“, – kalbėjo prof. dr. A. Razbadauskas.
Pasak rektoriaus, šiame renginyje svarbu ir tai, kad jaunuoliai galėjo iš arti susipažinti su įvairiomis įmonėmis, išbandyti jų atsivežtą techniką, geriau pajusti organizacinės kultūros ypatumus, pamatyti, kaip įmonių atstovai bendrauja tarpusavyje ir pristato save.
„Šiais laikais, kai vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas, kai bendravimas persikelia į virtualią erdvę, tiesioginis kontaktas tampa vis svarbesnis. Gyvi susitikimai tokiuose renginiuose leidžia iš arčiau pažinti žmones, jų veiklą ir siūlomas galimybes. Šiemet pirmą kartą suvienijome jėgas su Klaipėdos valstybine kolegija ir tai, kokio susidomėjimo renginys sulaukė, nuteikia optimistiškai ir skatiną šią bendrystę tęsti“, – pažymėjo prof. dr. A. Razbadauskas.
Motyvacija pasilikti – darbo vietos
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) generalinis direktorius Eimantas Kiudulas svarstė, kokios galimybės skatintų jaunus žmones atvykti į Klaipėdą.
„Vienas būdų jaunus žmones motyvuoti pasilikti Klaipėdoje, o naujus gyventojus atvykti čia, yra patrauklios darbo vietos. Esu tikras, kad tokiems žmonėms miestas gali pasiūlyti dinamišką karjerą ir kokybišką gyvenamąją aplinką vienu metu, tik gal ne visada pakankamai apie tai kalbama. Tad nusprendėme, kad būdami proaktyvūs, turėtume tiek LEZ, tiek kitas Klaipėdos įmones paskatinti garsiau save pristatyti“, – pažymėjo E. Kiudulas.
Pasak Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) prezidento Rimanto Juškos, šiemet „Įdarbink ateitį 2026“ išsiskyrė tuo, kad į vieną renginį susivienijo iki šiol atskirai karjeros ir įsidarbinimo temas gvildenusios aukštosios mokyklos, verslo organizacijos ir darbdaviai.
„Kiekvienais metais KU ir KVK organizuodavo atskirus renginius, kuriuose studentams ir moksleiviams buvo sudaromos galimybės daugiau sužinoti apie karjerą, įsidarbinimą ir profesines perspektyvas. Šiemet KPA bei Klaipėdos pramonės ir amatų rūmai (KPAR) pasiūlė šias jėgas apjungti, suvienyti dėl veržlesnės viso Vakarų Lietuvos regiono ateities. Džiugu, jog KU ir KVK išgirdo, sutelkė bendras žmogiškąsias bei finansines jėgas ir „Įdarbink ateitį 2026“ renginio metu sukūrė gigantišką karjeros erdvę, kurioje jaunas žmogus galėjo ne tik išgirsti apie profesijas ar karjeros galimybes, bet ir tiesiogiai susitikti su potencialiu būsimu darbdaviu. Būtent tokių tiesioginių kontaktų šiandien reikia visam Vakarų Lietuvos regionui – kuo anksčiau užsimezgęs ryšys tarp jauno žmogaus ir verslo gali tapti pirmuoju žingsniu į praktiką, pirmąjį darbą ir ilgalaikę karjerą bei išlikimą regione“, – neabejojo R. Juška.
Geras išsilavinimas – privalomas
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kalbėjo apie galimybesjauniesiems specialistams dirbti užsienio politikoje.
„Diplomatai ir pati diplomatija keičiasi kartu su pasauliu, kuriame jie veikia. Tai reiškia, kad diplomatas turi sugebėti greitai prisitaikyti prie besikeičiančios tarptautinės geopolitinės ir technologinės aplinkos. Yra ir dalykų, kurie nesikeičia – diplomatui visada reikės gero išsilavinimo. Be to, diplomatas turi būti universalus ir gebėti dirbti skirtingose kultūrose ir srityse: saugumo politikos, ekonominių ir kultūrinių ryšių skatinimo, paramos projektų įgyvendinimo srityse, taip pat teikti konsulinę pagalbą Lietuvos piliečiams. Karjeros galimybės užsienio politikoje yra labai plačios. Besidomintis užsienio politika savo vietą gali atrasti diplomatinėje tarnyboje, ES ir tarptautinėse organizacijose, viešajame sektoriuje, analitiniuose centruose, nevyriausybinėse organizacijose ir tarptautiniame versle“, – pažymėjo K. Budrys.
Lietuvai – naujos perspektyvos
2027-aisiais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Šis pirmininkavimas, anot K. Budrio,yra didžiulis iššūkis, atveriantis naujas perspektyvas.
„Į pasirengimą pirmininkavimui bei patį pirmininkavimą yra įsitraukę beveik 2 tūkst. valstybės tarnautojų. Pastebiu, kad tarp jų yra nemažai jaunų žmonių, kuriems ši patirtis bus tikrai įdomi ir vertinga. Į pirmininkavimo veiklas norime įtraukti ir kuo daugiau visuomenės grupių – nuo studentų iki senjorų. Džiugu, kad nemažai studentų ar neseniai baigusių studijas absolventų prisidės prie užsienio šalių delegacijų priėmimo Lietuvoje kaip ryšio pareigūnai. Tai puiki galimybė iš arti pamatyti, kaip organizuojami aukšto lygio susitikimai ir įgyti neįkainojamos patirties. Taip pat nemažai jaunų žmonių dalyvaus įvairiose veiklose kaip savanoriai, jie padės užtikrinti sklandų renginių Lietuvoje organizavimą. Savanoriai pasitiks delegacijos narį oro uoste, padės viešbutyje ar susitikimų erdvėse, padės organizuoti darbus su žurnalistais. Jie bus Lietuvos vizitinė kortelė ir tai didelė atsakomybė“, – akcentavo K. Budrys.
K. Budrys taip pat nurodė, kad pirmininkauti darbo grupių ir komitetų posėdžiuose ES Taryboje reikalingi kvalifikuoti, patyrę valstybės tarnautojai, savo srities specialistai. Besirengdamos pirmininkauti, tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek kitos valstybės institucijos pasitelkė įvairių sričių profesionalus, tarp jų ir jaunus žmones, neseniai baigusius studijas.
Pasak pašnekovo, yra svarbios šios kompetencijos: gebėjimas komunikuoti, mokėti anglų kalbą, dirbti komandoje, greitai orientuotis įvairiose situacijose, būti organizuotam, atsakingam.
About the Author
