Laisvų darbo vietų Lietuvoje vis dar daug, atlyginimai kyla, tačiau konkurencija vyksta ne dėl kiekvieno darbuotojo. Naujausia Lietuvos banko (LB) ekonomikos apžvalga rodo, kad darbo rinka išlieka palanki darbuotojams, tačiau darbdaviai vis atidžiau renkasi, kokių kompetencijų jiems iš tiesų reikia.
Kaip teigia personalo atrankų bendrovės „Alliance for Recruitment“ verslo padalinio vadovė Deimantė Astrauskė, labiausiai konkuruojama dėl patyrusių specialistų, gebančių ne tik atlikti konkrečias funkcijas, bet ir savarankiškai priimti sprendimus bei suprasti verslą.
„Darbdaviai vis dar konkuruoja dėl stiprių, patyrusių specialistų, bet nebe dėl kiekvieno darbuotojo. Po pastarųjų metų atsargesnio įdarbinimo įmonės gerokai daugiau dėmesio skiria tam, kokią konkrečią vertę žmogus gali sukurti įmonei. Labiausiai tai jaučiame ten, kur reikalinga ne tik konkreti kompetencija, bet ir patirtis, gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus bei suprasti verslo kontekstą. Tai ypač aktualu duomenų, inžinerijos, pardavimų ir vadovaujančiose pozicijose“, – sako D. Astrauskė.
Darbuotojų reikia, tačiau ieškoma konkrečių kompetencijų
LB duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį laisvų darbo vietų lygis siekė apie 2 proc. ir išliko arti istorinių aukštumų. Antrąjį ketvirtį nedarbo lygis siekė kiek daugiau nei 6 proc., o darbo užmokestis buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus.
Tačiau situacija atskirose srityse skiriasi. Informacijos ir ryšių veikloje užimtųjų skaičius per metus sumažėjo beveik penktadaliu. Pasak D. Astrauskės, tai nereiškia, kad technologijų sektoriuje aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis išnyko.
„Čia būčiau atsargi su išvada, kad darbdavys susigrąžino galią. Man tai labiau atrodo kaip rinkos persitvarkymas. Darbdaviai tapo reiklesni – ypač technologijų srityje jie ieško ne tiesiog „dar vieno specialisto“, o labai konkretaus kompetencijų derinio. Todėl šiandien gali būti paradoksali situacija: vienos IT specialistų grupės kandidatas gali susidurti su gerokai didesne konkurencija, o kitos, labai siauros kompetencijos žmogaus vis dar gali būti ieškoma ilgai“, – sako ji.
Atlyginimas, anot pašnekovės, išlieka vienu svarbiausių kriterijų, tačiau panašaus lygio pasiūlymų atveju keli šimtai papildomų eurų nebūtinai nulemia kandidato pasirinkimą.
„Specialistams svarbu suprasti, ką jie gaus mainais už savo laiką ir kompetenciją – kokį darbą dirbs, su kuo dirbs, kiek turės autonomijos ir kokias galimybes turės ateityje. Tačiau atlyginimas turi būti konkurencingas rinkoje. Jei įmonė moka reikšmingai mažiau nei rinkos lygis, vien gera kultūra ar papildomos naudos dažniausiai problemos neišspręs“, – teigia D. Astrauskė.
Papildomos naudos – pagrindas, bet ne priežastis pasilikti
Su tuo, kad atlyginimas ir papildomos naudos šiandien yra veikiau būtina sąlyga nei visas darbdavio pasiūlymas, sutinka ir sveikatingumo technologijų bendrovės „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas.
„Atlygis yra labai svarbus, tačiau labiau kaip būtinas pagrindas, o ne pagrindinis motyvatorius. Stiprius žmones pritraukti ir išlaikyti padeda visa darbo patirtis: tiesioginis vadovas, lankstumas, darbo aplinka, augimo galimybės, įdomūs projektai ir jausmas, kad žmogaus indėlis yra pastebimas bei vertinamas“, – sako P.Sabaliauskas.
Pasak jo, „Pulsetto“ stengiasi išlaikyti startuolišką darbo principą ir įmonei augant – darbuotojai gali dirbti hibridiniu būdu, savarankiškai priimti sprendimus savo srityje, prisiimti naujų atsakomybių ar išbandyti save kitoje komandoje.
„Mums svarbi startuoliška kultūra – lankstumas, hibridinio darbo galimybė ir orientacija į rezultatą, o ne į tai, kiek valandų žmogus praleido prie kompiuterio. Žmonėms suteikiame daug savarankiškumo ir galimybę „owninti“ savo sritį, kartu turint komandos ir vadovų palaikymą“, – pasakoja P.Sabaliauskas.
Svarbu ne tik sąlygos, bet ir pats darbas
„Pulsetto“ atrankose, pasak P.Sabaliausko, ryškėja ir dar vienas dalykas – kandidatai vertina ne tik atlyginimą, darbo modelį ar papildomas naudas. Vis svarbiau tampa tai, prie ko žmogus dirbs ir kiek pats galės daryti įtaką rezultatui.
„Vis dažniau girdime, kad žmonėms svarbi galimybė turėti realią įtaką: siūlyti ir įgyvendinti savo idėjas, savarankiškai priimti sprendimus. Vis didesnę reikšmę įgauna ir pats produktas arba projektas. Rinkoje daugėjant panašių įmonių, žmonės vis atidžiau renkasi, prie ko nori dirbti ir kuo iš tiesų nori tikėti“, – sako jis.
Tačiau pritraukti stiprų specialistą – tik viena užduoties dalis. Pasak „Alliance for Recruitment“ verslo padalinio vadovės D. Astrauskės, apie darbuotojo lūkesčius svarbu galvoti ir jam jau dirbant įmonėje. Sprendimą dairytis kitur dažniausiai lemia ne viena priežastis – tam įtakos gali turėti augimo galimybių stoka, santykis su vadovu, per didelis darbo krūvis, autonomijos trūkumas ar pats darbo turinys.
„Jei žmogus išeina dėl vadovo, karjeros nebuvimo ar darbo turinio, didesnis atlyginimas gali tik atidėti sprendimą kuriam laikui. Man atrodo, kad stipriausias išlaikymo būdas šiandien yra nuolatinis dialogas su darbuotoju: suprasti, ko jis ar ji nori toliau, suteikti galimybę augti, didinti atsakomybę ir kartu išlaikyti konkurencingą atlygį. Kitaip tariant, geriausia strategija prasideda ne tada, kai darbuotojas ateina su kitu pasiūlymu, o gerokai anksčiau“, – sako D. Astrauskė.
About the Author
