Kaip užtikrinti, kad mokslas būtų atviras ir kartu saugus? Kur turėtų būti brėžiama riba tarp laisvo žinių dalijimosi ir atsakomybės apsaugoti jautrią informaciją? Kaip suderinti tarptautinį bendradarbiavimą, akademinę laisvę, mokslinių tyrimų sąžiningumą ir augančius saugumo iššūkius? Spalio 2 d. Lietuvos mokslų akademijoje daugiau nei 140 dalyvių susibūrė aptarti, kaip išsaugoti mokslo atvirumą ir kartu apsaugoti tyrėjus, jautrią informaciją bei visuomenės pasitikėjimą mokslu.
Tarptautinę konferenciją „Open but Secure Science: Where Should We Draw the Line?“ (liet. „Atviras, bet saugus mokslas: kur turėtume brėžti ribą?“) organizavo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Pasaulinei etikos dienai paminėti skirtu renginiu taip pat pažymėta Tarnybos 15 metų veiklos sukaktis. Pranešimus skaitė ir praktines dirbtuves vedė ekspertai iš Lietuvos, Airijos, Belgijos, Graikijos, Kroatijos, Latvijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos ir Vokietijos.
Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas dr. Saulius Olencevičius ir Vilniaus universiteto profesorius emeritas, Lietuvos mokslo tarybos Mokslo ir studijų politikos ekspertų komiteto pirmininkas prof. dr. Artūras Žukauskas. Taip pat į konferencijos dalyvius iš anksto įrašytu sveikinimu kreipėsi ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Konferencijoje aptarti klausimai, susiję su kasdieniais sprendimais universitetuose ir mokslinių tyrimų institucijose: su kuo bendradarbiauti, kokius duomenis skelbti viešai, kam suteikti prieigą prie jautrios informacijos ir kaip atpažinti galimą piktnaudžiavimą. Nuo šių sprendimų priklauso tyrimuose dalyvaujančių žmonių privatumas, žinių panaudojimas ir kitų mokslininkų galimybė patikrinti rezultatus.
„Tyrėjui reikia aiškumo: kokiais duomenimis jis gali dalytis, kada būtina riboti prieigą ir į ką kreiptis kilus abejonių. Institucijos turi padėti priimti pagrįstus sprendimus ir sudaryti sąlygas apie rizikas kalbėti atvirai. Taip galime saugoti mokslą išsaugodami tai, kas jam būtina: bendradarbiavimą ir laisvę kelti klausimus“, – teigė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman.
Kur baigiasi būtina apsauga ir prasideda pertekliniai ribojimai?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Pasaulinio mokslo forumo atstovas dr. Yoran‘as Beldengrün‘as aptarė, kaip geopolitiniai pokyčiai keičia mokslinių tyrimų aplinką. Tyrimų duomenys, infrastruktūra ir tarptautinės partnerystės vis dažniau tampa nacionalinio saugumo ir ekonominių interesų dalimi, todėl institucijoms tenka vertinti nepageidaujamos įtakos, žinių pasisavinimo ir jų panaudojimo žalingiems tikslams riziką.
„Mokslinių tyrimų saugumą reikia derinti su kitais politikos prioritetais ir akademinėmis vertybėmis. Atsakomybe būtina dalytis, tačiau turi būti aišku, kas už ką atsako. Rizikos valdymas turi būti paprastas, proporcingas ir pritaikytas konkrečiai situacijai“, – teigė dr. Y. Beldengrün‘as.
Kretos universiteto (Graikija) profesorė dr. Stavroula Tsinorema nagrinėjo, kaip praktiškai taikyti principą „kiek įmanoma, atvira, kiek būtina, uždara“. Skirtingai informacijai reikia skirtingų sprendimų: publikacijos ir tyrimų metodai gali būti vieši, o jautriems sveikatos duomenims gali reikėti kontroliuojamos prieigos. Pranešėja pabrėžė, kad ribojimai turi būti paaiškinami ir pagrindžiami. Perteklinis slaptumas taip pat gali silpninti pasitikėjimą mokslu ir trukdyti bendradarbiauti.
Šiuos klausimus dalyviai nagrinėjo ir praktinėse dirbtuvėse. Jose aptarė atsakingą atvirąjį mokslą, mokslinių tyrimų saugumo ir sąžiningumo sąsajas, galimybes saugiai pranešti apie problemas bei tyrimų rezultatų sklaidos patikimumą.
„Konferencija dar kartą priminė, kad derinti mokslinių tyrimų atvirumą ir saugumą būtina, tačiau tai darosi vis sudėtingiau. Kyla daug praktinių klausimų, kuriems reikia gerai apgalvotų sprendimų“, – sakė Latvijos universiteto docentė dr. Signe‘ė Mežinska.
Mokslo saugumas prasideda nuo patikimų tyrimų
Splito universiteto Medicinos fakulteto (Kroatija) profesorė dr. Ana Marušić ragino mokslinių tyrimų saugumą stiprinti remiantis jau sukaupta etikos ir sąžiningumo užtikrinimo patirtimi. Ji pabrėžė, kad tyrėjams reikia pagalbos vertinant riziką nuo pat projekto pradžios, o naujas saugumo priemones prasminga įtraukti į esamus mokymus ir institucijų veiklą.
„Mokslinių tyrimų etika ir sąžiningumas padeda kurti kultūrą, praktikas ir stiprinti pasitikėjimą, viso to reikia mokslinių tyrimų saugumui. Mūsų užduotis yra tai plėtoti, o ne pradėti iš naujo“, – pabrėžė prof. dr. A. Marušić.
Apie atotrūkį tarp taisyklių ir kasdienės praktikos kalbėjo Dublino universiteto koledžo (Airija) atstovė dr. Maura Hiney. Ji kėlė klausimą, ar tyrėjas turi pakankamai laiko, priemonių ir pagalbos laikytis institucijos reikalavimų. Atsakingai dirbti sunkiau, kai pagal vertinimo sistemą pirmiausia atlyginama už publikacijų kiekį, o darbo kokybei ir sąžiningumui skiriama mažiau dėmesio.
Rumunijos ekspertė dr. Raluca-Oana Andone pristatė atvejį, kai mokslininkai buvo įrašyti publikacijų bendraautoriais neturėdami reikšmingo mokslinio indėlio. Ukrainos ekspertas Artem‘as Artyukhov‘as dirbtuvėse aptarė tariamas konferencijas, kurios suteikia pažymėjimus ir leidžia santraukų rinkinius, tačiau nesudaro sąlygų tikram moksliniam dialogui. Abu pavyzdžiai parodė, kodėl vertinant mokslinę veiklą neužtenka skaičiuoti publikacijų ar dalyvavimo renginiuose atvejų. Svarbu įvertinti ir darbo turinį bei tikrąjį mokslininko indėlį.
Lietuvos patirtis: pažanga ir pasitikėjimo spragos
Dr. R. Cimmperman pristatė Tarnybos atlikto tyrimo „Atsakingo mokslo barometras 2026“ rezultatus. Apklausoje dalyvavo 587 akademinės bendruomenės nariai. Palyginimas su ankstesnėmis apklausomis rodo, kad mokslinių tyrimų ir publikavimo etikos dokumentai išmanomi geriau, tačiau žinios šioje srityje vis dar dažniau gilinamos epizodiškai nei sistemingai.
Tyrimas atskleidė ir pasitikėjimo spragas: susidūrę su nesąžiningu elgesiu respondentai dažnai apie jį nepraneša, nes abejoja, ar tai duos rezultatų. Taigi institucijoms svarbu užtikrinti, kad žmonės žinotų, kur kreiptis, o jų pranešimai būtų atsakingai išnagrinėti.
„27 proc. apklaustų mokslininkų nurodė, kad per pastaruosius trejus metus susidūrė su nesąžiningu kitų tyrėjų elgesiu. Kai su tuo susiduria daugiau nei kas ketvirtas mokslininkas, negalime akademinės etikos problemų vertinti tik kaip pavienių pažeidimų. Tai yra ir mūsų mokslo kultūros klausimas“, – teigė dr. R. Cimmperman.
Tarnybos surengta konferencija suteikė Lietuvos akademinei bendruomenei galimybę šiuos klausimus nagrinėti kartu su tarptautiniais ekspertais. Pranešimuose ir dirbtuvėse aptarta, kaip vertinti partnerystes, atsakingai valdyti duomenis ir padėti tyrėjams priimti sprendimus. Bendras tikslas – užtikrinti konkrečiam tyrimui reikalingą apsaugą ir išsaugoti galimybę bendradarbiauti bei dalytis žiniomis.
Kitą rudenį Tarnyba vėl organizuos tarptautinę konferenciją, joje daugiau dėmesio planuoja skirti studentams. Renginyje dalyvauti bus kviečiami visi, kam rūpi mokslo ateitis, numatoma dalytis patirtimi ir kartu ieškoti atsakymų į akademinei bendruomenei svarbius klausimus.
About the Author
