Atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas ar kaupti toliau – tokį sprendimą Lietuvos gyventojai gali priimti iki 2027 m. pabaigos. Ieškodami atsakymo žmonės informacijos semiasi įvairiuose šaltiniuose, o vienu iš jų vis dažniau tampa ir dirbtinis intelektas (DI). Tačiau „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas „atsiimti ar palikti?“ iš tiesų slepia gerokai daugiau finansinių niuansų.
Paklaustas, ar verta pasitraukti iš II pensijų pakopos, DI pirmiausia siūlo įvertinti žmogaus finansinę padėtį, amžių, iki pensijos likusį laiką, turimas santaupas ir tai, kam būtų panaudoti atsiimti pinigai. Jei neatidėliotino pinigų poreikio nėra, DI paprastai atkreipia dėmesį į ilgalaikio kaupimo naudą.
„Šioje vietoje DI užduoda gana teisingus klausimus. Tačiau sprendžiant, ar kaupti toliau, svarbiausias klausimas nėra vien tai, ar jums šiandien reikia šių pinigų. Reikėtų kelti klausimą, kokias pajamas norite turėti išėję į pensiją ir iš kur jos ateis. II pakopoje sukauptas turtas nėra tiesiog dar viena santaupų sąskaita – jo paskirtis yra papildyti žmogaus pajamas tada, kai pajamų iš darbo nebeliks“, – sako L. Načajienė.
„Atsiimsiu ir investuosiu pats“ – dar ne investavimo planas
Vienas iš scenarijų, kurį žmogui gali pasiūlyti DI – atsiimti lėšas ir jas investuoti savarankiškai. Tačiau L. Načajienė pabrėžia, kad vien ketinimas investuoti savaime nereiškia, jog ilgalaikis rezultatas bus geresnis.
„Jeigu žmogus sako, kad pinigus atsiims ir investuos pats, pirmiausia verta savęs paklausti: kur konkrečiai, kokiam laikotarpiui, kokią riziką prisiimsiu ir ką darysiu rinkoms nukritus 20 ar 30 procentų? Ar ir tada laikysiuosi savo plano? Pensijų kaupimas yra dešimtmečių procesas, todėl čia labai svarbi ne tik galima investicijų grąža, bet ir disciplina“, – teigia L. Načajienė.
Pasak jos, savarankiškai investuojant tenka pačiam priimti sprendimus dėl investicijų paskirstymo, rizikos, periodinių įmokų ir portfelio koregavimo. Be to, atsiranda pagunda ilgalaikiam tikslui skirtus pinigus panaudoti anksčiau.
„Galima DI paprašyti palyginti du scenarijus: toliau kaupti pensijai arba atsiimti lėšas ir investuoti savarankiškai. Tačiau toks palyginimas bus prasmingas tik tada, jei abiem atvejais taikysime realistiškas prielaidas. Jeigu viename scenarijuje žmogus dešimtmečius nuosekliai kaupia, o kitame darome prielaidą, kad jis taip pat idealiai ir be pertraukų investuos savarankiškai, popieriuje abu variantai gali atrodyti palyginami. Gyvenime didelę rezultato dalį lemia ir žmogaus elgesys“, – pažymi ekspertė.
DI verta užduoti kitą klausimą
Anot L. Načajienės, DI įrankiui naudingiau užduoti ne klausimą „ar man atsiimti pensiją?“, o paprašyti padėti išanalizuoti sprendimą.
Pavyzdžiui, galima klausti, kokius finansinius veiksnius reikėtų įvertinti prieš pasitraukiant iš II pakopos, kaip sprendimą keičia iki pensijos likęs laikas, kokį poveikį gali turėti sudėtinė investicijų grąža arba kokius scenarijus verta apskaičiuoti prieš apsisprendžiant.
„DI gali padėti susidėlioti klausimus, bet atsakymas „atsiimti“ arba „kaupti“ neturėtų būti priimamas vien todėl, kad taip pasiūlė algoritmas. Pirmiausia suskaičiuokite, kiek realiai galite atsiimti, nuspręskite, ką su tais pinigais darysite, įvertinkite, kiek metų jums liko iki pensijos ir kokių kitų pajamų joje turėsite. Tik tada sprendžiame ne apie patrauklią sumą šiandien, o apie savo finansinę padėtį po kelių dešimtmečių“, – pabrėžia L. Načajienė.
Asmeninis patarimas neturėtų kainuoti asmeninių duomenų
Norint gauti dar labiau individualizuotą atsakymą, DI natūraliai norisi pateikti daugiau informacijos: pajamas, santaupas, turimas paskolas, investicijas ar sukauptą pensijos sumą. Tačiau ekspertė ragina nepamiršti duomenų saugumo.
„Nereikėtų DI įrankiams pateikti asmens kodo, sąskaitų numerių, prisijungimo duomenų, tikslių finansinių išrašų ar kitos jautrios informacijos. Jei norite pasitikrinti hipotetinį scenarijų, pakanka apytikslių arba nuasmenintų duomenų. Finansinis smalsumas neturėtų tapti priežastimi be reikalo dalintis savo asmenine informacija“, – pažymi L. Načajienė.
Jos teigimu, verta vadovautis paprasta taisykle: DI galima klausti, ką reikėtų žinoti prieš priimant finansinį sprendimą, tačiau faktus apie pensijų sistemą ir galiojančias sąlygas būtina tikrinti oficialiuose šaltiniuose, o individualaus sprendimo pasekmes – vertinti atsižvelgiant į savo finansinę situaciją.
Apie „Luminor investicijų valdymas“ UAB
Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,2 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 19 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
About the Author
