Kaip energiją galima išgauti iš ore esančios drėgmės ir kodėl svarbu atsakingai vartoti elektrą? Į šiuos klausimus 4–8 klasių mokiniai atsakymų ieško ne tik vadovėliuose, bet ir atlikdami praktinius eksperimentus. Edukacinis žaidimo ir eksperimentų rinkinys „Oro Eureka“ leidžia patiems sukonstruoti elektros energiją generuojančią celę ir susipažinti su atsinaujinančios energetikos principais.
Mažosios bendrijos „APOLLEX“ sukurtas rinkinys skirtas padėti mokiniams geriau suprasti energijos vartojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų ir klimato kaitos sąsajas. Užuot apsiriboję teorinėmis žiniomis, vaikai patys atlieka eksperimentus, dirba komandose ir ieško būdų, kaip kasdieniais pasirinkimais prisidėti prie atsakingesnio energijos vartojimo. Plačiau su sukurtu eksperimentų rinkiniu kviečiame susipažinti tinklalaidėje„Žalieji pokalbiai“.
Nuo hakatono idėjos iki edukacinio produkto
„Oro Eureka“ idėja pristatyta 2025 m. spalį vykusiame hakatone „Hack4Planet’25“, kurį organizavo Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), Lietuvos energetikos agentūra ir „Tech Zity“. Įgyvendinant projektą „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ surengtame hakatone ieškota komunikacijos sprendimų, galinčių paskatinti Lietuvos gyventojus keisti energijos vartojimo įpročius.
Pirmąją vietą laimėjusi komanda „COVA“ pristatė edukacinio žaidimo 4–8 klasių mokiniams idėją ir laimėjo galimybę gauti 20 tūkst. eurų finansavimą jai įgyvendinti. Idėja virto praktiniu eksperimentų rinkiniu, kuriuo mokiniai gali patys išbandyti elektros energijos generavimą iš oro drėgmės.
Eksperimento metu mokiniai išbandė elektros gamybą iš oro drėgmės
Pagrindinė eksperimentų rinkinio „Oro Eureka“ veikla – elektros energiją generuojančios celės konstravimas. Naudodami hidrogelį ir anglimi prisotintą popierių, mokiniai išbando drėgmės elektros generavimo (MEG) principą. Eksperimento metu iš oro drėgmės generuojama energija panaudojama mažam elektriniam laikmačiui aktyvuoti.
Toks bandymas leidžia praktiškai susipažinti su technologija, kuri pasaulyje vis dar tiriama ir plėtojama. Kartu mokiniai skatinami kelti klausimus, stebėti rezultatus ir geriau suprasti, kokiais skirtingais būdais galima išgauti bei naudoti energiją.
Žaidimas apima ne tik eksperimentus. Mokiniai atlieka komandines užduotis, nagrinėja skirtingų transporto priemonių išmetamą CO₂ kiekį, susipažįsta su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir aptaria, kaip energijos vartojimas susijęs su aplinkos pokyčiais. Mokymąsi papildo užduotys namuose, skatinančios stebėti savo kasdienius įpročius – pavyzdžiui, ar išjungiama šviesa išeinant iš kambario ir kaip naudojami mobiliųjų įrenginių įkrovikliai.
Edukacinis rinkinys padėjo mokiniams geriau suprasti energijos vartojimą
2025–2026 m. įgyvendinant projektą pagaminta 200 „Oro Eureka“ rinkinių, skirtų 40 klasių veikloms. Jie pritaikyti trims amžiaus grupėms – 4, 5–6 ir 7–8 klasių mokiniams. Rinkiniuose pateikiamos eksperimentams reikalingos priemonės, mokinių užduotys, instrukcijos ir metodinė medžiaga mokytojams.
Projekte dalyvavo 1 264 mokiniai. Jų žinios buvo vertinamos anoniminiais testais prieš edukacines veiklas ir po jų. Rezultatai parodė visų amžiaus grupių mokinių žinių pagerėjimą: ketvirtokų vidutinis testo įvertinimas padidėjo nuo 7,2 iki 8,4 balo iš 10, 5–6 klasių mokinių – nuo 7,3 iki 8,1 balo, 7-8 klasių mokinių – nuo 7,9 iki 8.5 balo. Šie rezultatai rodo, kad praktiniai eksperimentai gali būti naudinga priemonė mokantis apie energiją, klimato kaitą ir atsakingą vartojimą. Kai mokiniai patys išbando technologiją ir stebi jos veikimą, abstrakčios sąvokos tampa lengviau suprantamos ir susiejamos su kasdieniais sprendimais.
Projektą numatoma plėtoti toliau – tobulinti rinkinį, plėsti jo naudojimą mokyklose ir ieškoti galimybių integruoti jį į STEAM ugdymo veiklas.
Kviečiame klausytis ir tinklalaidės, kurioje aptariama, kaip inovatyvūs sprendimai ir praktinis mokymasis gali padėti geriau suprasti energijos vartojimą bei paskatinti pokyčius kasdieniame gyvenime.
Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime spaudai pateikiamas autorių požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.
About the Author
