Rugsėjo pirmąją Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus komandą papildė nauja specialistė – vaikų ir paauglių psichiatrė Austė Janušauskaitė. Nuo pat pirmos dienos jaunoji gydytoja pasijuto laukiama: ji jaučia didžiulį palaikymą, dėmesį ir, kaip pati sako, slaptą, darnią bendruomenės viltį, kad skyriuje liks ilgam. Gydytoja iš tiesų yra pasiryžusi kurti savo ateitį Šiauliuose, nes čia randa artimą savo gimtiesiems Telšiams miesto ritmą, mėgstamą darbą ir galimybę augti tiek profesiškai, tiek sporte.
Pažadėjo grįžti į Šiaulius
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius, įsikūręs Vaikų ligų klinikoje, ilgą laiką susidūrė su specialistų trūkumu – gydytojai čia atvykdavo, tačiau greitai išvykdavo svetur. Skyriaus vedėja, vaikų psichiatrė Silvija Gauronskytė ilgus metus visus frontus laikė viena, sulaukdama tik epizodinės pagalbos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentė Austė Janušauskaitė šią vietą pamilo dar rezidentūros metais Kaune. Kartu su kolege ji atvyko padirbėti į regioną, o patirtis buvo tokia sėkminga, kad jos čia sugrįžo net tris kartus po du mėnesius – tai buvo tikras rezidentūros rekordas! Dar prieš baigdama studijas, Austė pažadėjo skyriaus vedėjai grįžti dirbti būtent čia. Pažadą ji ištesėjo.
Medicina A. Janušauskaitės gyvenime visada buvo arti. Vaikystėje ji nuolat sakydavo, kad užaugusi bus gydytoja. Be to, jos senelis Petras Janušauskas yra žinomas Telšių ligoninės gydytojas psichiatras. Nors iš pradžių mergina neketino sukti senelio pėdomis, studijų metais atlikta praktika Vaikų psichiatrijos skyriuje viską apvertė aukštyn kojomis. Ją sužavėjo žmogaus proto paslaptys, psichiatrijos ir psichologijos sinergija.
Didelis darbo krūvis sustyguotas
Didelis darbo krūvis, kuris neišvengiamas 15 pacientų talpinančiame skyriuje, gydytojos neišgąsdino – situacija panaši kaip ir jai pažįstamose Kauno klinikose, kur skyriai retai kada būna pustuščiai. Vaikų psichiatrų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje. Jis tampa dar aktualesnis, prasidėjus mokslo metams, kai pacientų skaičius pastebimai išauga.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikoje įsikūrusiame Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje veikia ir Dienos stacionaras, teikiama ambulatorinė pagalba. Skyriaus vedėja vaikų psichiatrė Silvija Gauronskytė daro viską, kad medikų darbas vyktų sklandžiai.
„Dar neatskleidžiau jos paslapties, kaip tiek metų dirbdama viena išlaiko didžiulį tempą, sustyguoja darbą, kad viskas vyksta tikslingai ir suplanuotai“, – džiaugiasi jauna specialistė, matydama, kad visi darbuotojai atsidavę savo reikalui. „Prireikus iš psichologo visada gali gauti reikiamos informacijos apie pacientą, nes vyksta nuolatinė komunikacija. Slaugytojos puikiai pažįsta sugrįžtančius pacientus, jomis galima labai pasikliauti“, – komandinio darbo privalumus vardija gydytoja Austė.
Skyriuje dirbančių specialistų dėka pacientai visą dieną yra užimti: su jais individualiai ir bendruose užsiėmimuose dirba ergoterapeutai, psichologai, klasėse vyksta ne tik pamokos, bet ir žaidimai. Didžiąją laiko dalį vaikai gali bendrauti tarpusavyje, o to jie labiausiai ir nori. Bendraudami ir atrasdami vieni kitus, turinčius panašių problemų, jie pamato, kad pasaulyje yra ne vieni.
Gydytojai blogų vaikų nebūna
Mokykla dažnai tampa laikotarpiu, kai paūmėja turimi psichikos sveikatos sutrikimai: vaikai susiduria su patyčiomis, adaptacijos sunkumais, o autizmo spektro bei kitų sutrikimų turintiems vaikams ir paaugliams tampa per sunku rasti savo vietą ir pakelti emocinę įtampą. Kartais situacijos tampa tokios kritiškos, kad prireikia ne tik medikų, bet ir policijos pagalbos.
Į skyrių dažniausiai patenka 12–18 metų paaugliai, varginami nuotaikos ir elgesio sutrikimų, depresijos, suicidinių minčių, agresijos ar narkotinių medžiagų vartojimo pasekmių. Visgi A. Janušauskaitė pabrėžia – blogų vaikų nebūna. Jų elgesys tėra atspindys to, kas vyksta aplinkoje. Agresija ir pyktis, gydytojos akimis, yra vidinių konfliktų išraiška ir didžiulė energija, kurią profesionalas turi padėti nukreipti pozityvia linkme.
„Mano darbo specifika tokia: man įdomu suprasti ir padėti įveikti pyktį, agresiją, kuri yra susijusi su žmogaus energija. Pyktis atspindi vidinius žmogaus konfliktus bei problemas, kurių be pykčio nepavyksta išspręsti. Man, kaip profesionalei, įdomu, kad vaikas šitaip išreiškia savo poreikius. Mano tikslas – su tuo dirbti, bendrauti ir nukreipti susikaupusią energiją į pozityvesnę veiklą“, – sako gydytoja A. Janušauskaitė, prireikus psichikos problemų turintiems vaikams ir medikamentais padedanti suvaldyti nežabotą pyktį.
Jauną gydytoją baugina ir dar šešėlyje tebesanti problema – narkotikai, kurie vaikus pasiekia toje pačioje mokykloje, kurioje mokosi. Kaip spręsti šią problemą, aiškių kelių šalyje dar nėra, o narkotinių psichozių skaičius sparčiai auga. Net vaikų psichikos specialistui padėti nuo narkotikų priklausomam pacientui yra sunku, nes paauglys (kaip ir suaugusysis) turi pats įsitraukti į reabilitacijos programą, gydymo procesą ir prisiimti atsakomybę. Tam vaikai ypač priešinasi, o padėti gali tik vaikų priklausomybių specialistai, kurių šalyje labai trūksta.
Svarbiausia – išgirsti ir suprasti
„Mes gyvename laikais, kai viskas keičiasi labai greitai“, – sako gydytoja, prisimindama savo vienuolika metų jaunesnę seserį, kurios problemos jau ne visos yra suprantamos. „Bet ir nebūtina visko suprasti, kad išklausytum kitą. Svarbiau – pabandyti išgirsti. Tad ir vaikams svarbu, kad tėvai norėtų jų klausytis“, – įsitikinusi jauna vaikų psichikos sveikatos specialistė.
Viena didžiausių šių dienų problemų gydytoja įvardija socialinių tinklų įtaką ir po pandemijos suaktyvėjusias socialines fobijas. Vaikai įprato bendrauti nuotoliniu būdu ir nebemoka palaikyti gyvo ryšio, pasiklysta medijų sukurtoje iliuzijoje, o realūs iššūkiai jiems tampa per sunkūs. Dėl šios priežasties skyriuje taikomas griežtas „skaitmeninis detoksas“ – telefonais paaugliams leidžiama naudotis tik valandą vakare. Likusį laiką jie turi bendrauti gyvai, ir tai duoda stulbinamų rezultatų.
Prie kiekvieno paauglio prieinama skirtingai, gydytojai svarbiausia užmegzti bent sąlyginį kontaktą su pacientu. „Tai ir yra vaikų psichiatro darbas, nes mes to priėjimo mokomės ir visada stengiamės, kad paaugliai, turintys psichikos problemų, mumis pasitikėtų ir mes juos galėtume gydyti. Ne šeimą, ne socialinę situaciją, bet patį vaiką“, – teigia gydytoja.
Problemų šaknys – užimtumo stoka
Jauna vaikų psichiatrė pastebi, kad tarp į skyrių patenkančių vaikų retai kuris turi kokį nors užsiėmimą. Deja, elementaraus užimtumo stoka yra viena pagrindinių vaikų psichikos sveikatos problemų priežasčių. Gydytoja iš patirties žino, kad veikla dažnai gydo, nes tai yra sveikas atsitraukimas nuo slegiančių minčių. „Keli pacientai dingo iš mūsų akiračio, nes susirado veiklos – vieną išgydė boksas, kur rado bendruomenę ir susikūrė naują gyvenimo būdą“, – kiekviena vaiko sėkmės istorija džiaugiasi gydytoja.
Į skyrių patenka ir vaikų, turinčių perfekcionistinių savybių, kurių šeimos modelyje stipri klaidų baimė. Būna ir paveiktų socialinių tinklų, kur prisižiūrima tobulų, o dažniausiai – nerealistiškų gyvenimų. Paaugliai neskiria, kur realybė, o kur ne. Kitus slegia tėvų ar aplinkinių lūkesčiai – vaikas perdega, sutrinka jo psichikos sveikata. Tokiam, anot specialistės, reikia duoti daugiau laisvės ir suprasti, ko jis pats norėtų.
Gydytojai tenka pabūti ir tarpininke tarp tėvų ir vaiko. „Reikia labai teisingai pasirinkti poziciją, nes kai stoji į tėvų pusę, vaikas užsiveria“, – sako gydytoja.
Gydytoja A. Janušauskaitė pastebi, kad tėvai kartais labai atsiriboja nuo vaiko, tarsi pamiršta, kad reikia su juo bendrauti, kartu leisti laiką, todėl vaikai pasimeta. „Atėjo laikas, kai ne tik vaikai mokosi, kokiems būti, bet ir tėvai mokosi šių dienų tėvystės“, – teigia jauna gydytoja, sulaukianti nemažai klausimų iš tėvų, ieškančių būdų, kaip tapti geresniais gimdytojais, nei buvo jų pačių tėvai.
Lengviausia kitus įkvėpti savo pavyzdžiu
Vaikų psichiatrės diplomą LSMU Kaune įgijusi Austė galėjo likti gyventi šiame didmiestyje. Juo labiau kad ji iki šiol vienoje Kauno profesinių mokyklų dirba mokytoja, o Vilniuje MRU universitete – dėstytoja. Vis dėlto gyvenimui ji pasirinko Šiaulius.
„Man patinka mažesni, ramesni miestai. „Šiauliai man – jaukus miestas: čia mažesnis eismas, trumpesni atstumai. Patinka, kai žmonės pažįsta vieni kitus“, – gyvenimo Šiauliuose privalumus vardija Austė. Galbūt ir dėl to, kad pati esu intravertė – man pabuvimas su savimi yra teigiamas dalykas. Tai jaukiausia terpė pažinti save“, – sako jauna gydytoja, žengianti pirmuosius savarankiško profesinio gyvenimo žingsnius.
A. Janušauskaitė įsikūrė bendrabutyje, kuriame ligoninė suteikia gyvenamąjį plotą jauniems specialistams, o ateityje planuoja įsikurti savo namuose.
Kad galėtų padėti kitiems, gydytoja pati turi būti kupina energijos, o jos šaltiniu tapo ištvermės sportas. Šią vasarą Taline A. Janušauskaitė įveikė pilną „Ironman“ distanciją: nuplaukė 3,8 km, dviračiu numynė 180 km ir nubėgo 42,2 km. Prieš tai jos sąskaitoje jau buvo trys maratonai ir 86 km trail ultramaratonas.
Didelių užmojų sporte Austė turi ir ateityje, nes yra įsitikinusi, kad reguliari dienotvarkė, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir subalansuota mityba yra emocinės gerovės pagrindas. Šią tiesą ji kasdien pritaiko ir savo darbe.
Nuotr.:
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Austė Janušauskaitė džiaugiasi, matydama, kad visi skyriaus darbuotojai atsidavę savo reikalui, dirbdami darnioje komandoje. (4102)
Vaikų psichiatrės diplomą LSMU Kaune įgijusi Austė Janušauskaitė nusprendė pirmiausia šią vasarą Taline įveikti pilną „Ironman“ distanciją, ir tada pradėti darbą Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje. (8450)
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Austė Janušauskaitė įsitikinusi, kad blogų vaikų nebūna, o jų elgesys tėra atspindys to, kas vyksta aplinkoje. (4104)
Jauna vaikų psichiatrė Austė Janušauskaitė pastebi, kad tarp į skyrių patenkančių vaikų retai kuris turi kokį nors užsiėmimą, tad savo pavyzdžiu įkvepia vaikus sportuoti. (6849)
Zitos Katkienės ir Austės Janušauskaitės asmeninio archyvo nuotr.
About the Author
