Finansiniams sukčiams pasitelkiant vis sudėtingesnes schemas, Europos Sąjunga stiprina gyventojų apsaugą – daugiau atsakomybės už sukčiavimo prevenciją ir prarastus pinigus numatoma bankams bei kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, naujų pareigų atsiranda ir didžiosioms interneto platformoms. Prie šių pokyčių Europos Parlamente prisidedantis Virginijus Sinkevičius sako, kad žmonėms svarbu žinoti ne tik kaip nepakliūti į sukčių pinkles, bet ir savo teises – kad atsakomybę už prarastus pinigus turi prisiimti ne vien pats nukentėjusysis.
„Sukčiai apsimeta bankų darbuotojais, kuria identiškas interneto svetaines, o dirbtinis intelektas jau leidžia imituoti mūsų artimųjų balsus ir vaizdą. Žmogaus budrumas tebėra labai svarbus, tačiau negalime visos atsakomybės palikti tam, kuris tapo profesionalios manipuliacijos taikiniu. Savo dalį turi padaryti ir bankai, interneto platformos bei pati mokėjimų sistema“, – sako V. Sinkevičius.
Lietuvoje sukčiai kėsinosi į beveik 59 mln. eurų
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. finansų įstaigos užfiksavo 15 447 sukčiavimo atvejus – 12,8 proc. daugiau nei metais anksčiau. Sukčiai kėsinosi į 58,8 mln. eurų gyventojų ir įmonių lėšų, iš kurių jiems buvo pervesta 20,5 mln. eurų. Daugiau kaip 38 mln. eurų apgaulingų operacijų finansų įstaigoms pavyko sustabdyti.
Europos bankininkystės institucijos (EBA) ir Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2024 m. Europos ekonominėje erdvėje sukčiavimo būdu atliktų mokėjimo operacijų vertė siekė 4,2 mlrd. eurų. Vien kredito pervedimų sukčiavimo nuostoliai sudarė 2,2 mlrd. eurų, o apie 85 proc. jų teko patiems mokėjimo paslaugų vartotojams – daugiausia dėl atvejų, kai sukčiai manipuliuodami įtikino žmones pačius inicijuoti mokėjimus.
Ką svarbu žinoti apie savo teises?
Europos Sąjungoje šiuo metu atnaujinamos mokėjimo paslaugų taisyklės – Trečioji mokėjimo paslaugų direktyva (PSD3) ir Mokėjimo paslaugų reglamentas (PSR). Virginijus Sinkevičius Europos Parlamente yra vienas pagrindinių šių taisyklių rengėjų ir derybininkų, tiesiogiai formavęs Parlamento poziciją dėl vartotojų apsaugos nuo finansinio sukčiavimo. Dėl naujų taisyklių Europos Parlamentas ir ES Taryba jau yra pasiekę preliminarų politinį susitarimą.
Vienas svarbiausių pokyčių – didesnė bankų atsakomybė. Bankai turės aktyviau stebėti įtartinas operacijas ir vertinti jų riziką, suteikti klientams galimybę nustatyti išlaidų limitus, taikyti mokėjimų blokavimą. Atliekant pervedimą turės būti tikrinama, ar gavėjo vardas atitinka sąskaitos identifikatorių, o apie neatitikimą klientas turės būti įspėtas.
Keičiasi ir atsakomybė už jau prarastus pinigus. Jei bankas ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjas neįgyvendins numatytų apsaugos nuo sukčiavimo priemonių, jam teks padengti kliento nuostolius. Papildoma apsauga numatyta ir tais atvejais, kai sukčius apsimeta banko darbuotoju ir įtikina žmogų atlikti mokėjimą – numatytomis sąlygomis bankas turės grąžinti visą prarastą sumą.
„Esame įpratę žmogui kartoti, ko jis neturi daryti: nespausk nuorodos, neatskleisk duomenų, nepatvirtink įtartino pavedimo. Visa tai svarbu. Tačiau žmogus turi žinoti ir kitą pusę – ką privalo padaryti jo bankas, kokios apsaugos jis gali tikėtis ir kada atsakomybė už prarastus pinigus nėra vien jo paties“, – sako V. Sinkevičius.
Atsakomybės neišvengs ir interneto platformos
Sukčiavimo grandinė neretai prasideda socialiniuose tinkluose ir kitose interneto platformose, kur žmones pasiekia apgaulingos reklamos ar pasiūlymai. Naujosios mokėjimų taisyklės papildomai stiprina platformų atsakomybę už su finansiniu sukčiavimu susijusį turinį. Ypatingas dėmesys skiriamas finansinių paslaugų reklamoms – jas skelbiantys subjektai didžiosioms interneto platformoms ir paieškos sistemoms turės įrodyti, kad turi teisę tokias paslaugas teikti.
Dar vienas praktiškas pokytis – vartotojui turės būti užtikrinta galimybė gauti realaus žmogaus pagalbą klientų aptarnavimo sistemoje, o ne bendrauti vien su automatizuotomis sistemomis (vadinamaisiais chat bot’ais).
V. Sinkevičius pabrėžia, kad naujos taisyklės savaime neužbaigs kovos su finansiniais sukčiais. Technologijoms sparčiai vystantis, nusikaltėliai taip pat ieško naujų būdų pasiekti žmones, pelnyti jų pasitikėjimą ir apeiti sukurtus saugiklius.
„Čia negalime priimti vieno teisės akto ir manyti, kad problema išspręsta. Atsiranda naujos technologijos, o kartu su jomis – ir nauji sukčiavimo būdai. Todėl turės keistis ir reguliavimas, ir bankų bei interneto platformų naudojamos apsaugos priemonės. O žmogui svarbu ne tik išmokti atpažinti sukčių, bet ir žinoti, kas privalo jį apsaugoti, kai vien budrumo nepakanka“, – sako V. Sinkevičius.
Apie naujus sukčiavimo būdus, gyventojų teises ir bankų bei interneto platformų pareigas V. Sinkevičius šį rudenį kalbės ir susitikimuose Lietuvos regionuose. Jo inicijuojamo turo „Man taip niekada nenutiks. Taip sakė visi, kuriuos apgavo sukčiai“ metu planuojama aplankyti 10 Lietuvos miestų ir rajonų.
About the Author
