Vaikų finansiniai įpročiai pradeda formuotis gerokai anksčiau, nei jie gauna pirmuosius kišenpinigius. Vis dėlto, kaip parodė tėvų apklausa, pokalbiai apie pinigus šeimose dar toli gražu netapo kasdienybe. Finansų ekspertai atkreipia dėmesį: norint užauginti finansiškai raštingą vaiką, nereikia laukti „tinkamo“ amžiaus – svarbiausia pradėti nuo paprastų, kasdienių situacijų.
Apie pinigus reguliariai kalbasi mažiau nei trečdalis tėvų
„Artea“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. turinčių vaikų respondentų teigia su vaikais apie pinigus ir finansinius sprendimus kalbantys reguliariai. Dar 36 proc. tai daro kartais, 24 proc. – retai, o 12 proc. turinčių vaikų respondentų su jais apie pinigus išvis nesikalba.
„Akivaizdu, kad pinigai vis dar nėra natūrali šeimos pokalbių tema, nors būtent kasdienėse situacijose vaikai geriausiai gali suprasti, kaip veikia finansiniai sprendimai. Finansinis raštingumas nėra vien žinios apie skaičius ar banko sąskaitą – tai gebėjimas suprasti pasirinkimus, įvertinti pasekmes ir atsakingai elgtis su turimais pinigais“, – sako „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Pasak jos, tėvams nereikėtų bijoti pradėti tokių pokalbių vien todėl, kad vaikas dar per mažas suprasti sudėtingesnius finansinius terminus. „Vaikui nebūtina aiškinti apie sudėtines palūkanas ar investavimo strategijas. Galima pradėti nuo labai paprastų dalykų – kodėl perkame vieną, o ne kitą daiktą, kuo skiriasi noras nuo poreikio ar kodėl dalį pinigų verta pasilikti ateičiai“, – pataria ekspertė.
Dažniausiai apie pinigus pradedama kalbėti su 7–10 metų vaikais
Tarp turinčių vaikų respondentų, kurie su vaikais kalbasi apie pinigus, dažniausiai finansų tema aptariama su 7–10 metų vaikais – taip nurodė 45 proc. turinčių vaikų respondentų. Su 11–14 metų vaikais apie pinigus kalbasi 23 proc., o su vaikais iki 6 metų ir 15–18 metų paaugliais – po 16 proc. turinčių vaikų tėvų.
„Iš esmės finansinio raštingumo ugdymui nėra tokio laiko kaip „per anksti“. Žinoma, pokalbio turinys turi atitikti vaiko amžių. Mažesniam, 4-5 metų amžiaus, vaikui galima kalbėti apie pasirinkimus ir taupymą, pradinukui – apie kišenpinigių planavimą, o paaugliui jau galima aiškinti apie pajamas, biudžetą, investavimą, riziką ar atsakomybę už finansinius sprendimus“, – komentuoja pašnekovė.
Ji rekomenduoja tėvams išnaudoti natūralias kasdienes situacijas, užuot rengus atskiras „finansinio raštingumo pamokas“. „Pavyzdžiui, parduotuvėje galima kartu palyginti prekių kainas, planuojant šeimos atostogas – aptarti biudžetą, o vaikui gavus kišenpinigių – kartu pagalvoti, kiek jų išleisti, o kiek atsidėti.Nuo 7 metų vaikui jau galima atidaryti mokėjimo sąskaitą, kartu stebėti jo išlaidas, aptarti, kam išleidžiami pinigai ir kiek jų lieka. Tokiu būdu vaikas mokosi ne iš teorijos, o iš realių sprendimų“, – pataria dr. Dalia Kolmatsui.
Taupymas – dažniausia tema, investavimas lieka nuošalyje
Apklausa rodo, kad turintys vaikų respondentai dažniausiai su jais kalba apie taupymą – 68 proc., atsakingą vartojimą – 56 proc., kišenpinigius ir jų planavimą – 53 proc. Apie darbą ir atlyginimą kalbasi 47 proc. turinčių vaikų respondentų, o apie investavimą – 17 proc. Dar rečiau aptariamos finansinės klaidos ir jų pasekmės – 14 proc.
„Taupymas yra gera pradžia, tačiau finansinis raštingumas tuo nesibaigia. Vaikui svarbu suprasti ne tik tai, kad pinigus reikia atsidėti, bet ir iš kur jie atsiranda, kaip planuojamos išlaidos, kuo skiriasi trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai, o vėliau – ir kaip pinigai gali būti auginami investuojant. Žinoma, čia ir tėvams reikia turėti žinių ir praktikos“, – komentuoja finansų ekspertė.
Ji taip pat ragina nebijoti kalbėti apie klaidas. „Vaikas gali išleisti visus kišenpinigius per vieną dieną ar nusipirkti daiktą, kurio vėliau nebenorės. Tai taip pat yra mokymosi dalis. Užuot barus, verta kartu aptarti, kas nutiko ir ką kitą kartą būtų galima padaryti kitaip. Tokios pamokos dažnai būna vertingesnės už teorinius patarimus“, – teigia finansų ekspertė.
Trumpa atmintinė tėvams
Kada pradėti? Rekomenduojama maždaug nuo 4 metų – vos vaikas pradeda suprasti pasirinkimus, kainą ir pinigų paskirtį.
Nuo ko pradėti? Nuo kasdienybės: parduotuvės, kišenpinigių, taupymo tikslo, norų ir poreikių skirtumo.
Kaip kalbėti? Atsižvelgti į vaiko amžių ir kalbėti paprastai, per realius pavyzdžius. Vyresniems vaikams galima palaipsniui įtraukti biudžeto, pajamų, investavimo ir finansinių klaidų temas.
Ką daryti tėvams? Mokykitės kartu. Jei patys nesijaučiate užtikrintai kalbėdami apie investavimą ar kitus finansinius klausimus, ieškokite informacijos kartu su vaiku – taip mokymasis tampa natūralia pokalbio dalimi.
Gyventojų apklausą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, balandžio 18–28 dienomis apklaususi 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
About the Author
