„Lietuva tvirtai remia Europos Komisijos pasiūlymą stiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir laikosi nuomonės, kad transportui bei kariniam mobilumui numatytas finansavimas neturėtų būti mažinamas, netgi atvirkščiai – tam turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys kitoje Daugiametėje finansinėje programoje“, – Briuselyje vykusioje „Connecting Europe Days“ konferencijoje pabrėžė finansų ministras Taurimas Valys.
Panelinėje diskusijoje „Investicijų į Europos transporto infrastruktūrą telkimas: konkurencingumo ir karinio mobilumo pagrindų kūrimas“ kartu su Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentu Robert de Groot, Europos Parlamento nariu Siegfried Mureșan ir tarptautinės infrastruktūros investicijų bendrovės „Meridiam“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Matthieu Muzumdar, finansų ministras Taurimas Valys aptarė Europos Sąjungos investicijų į transporto jungtis, karinį mobilumą bei dvejopos paskirties infrastruktūrą poreikius bei diskutavo, kaip būsimoji ES daugiametė finansinė programa (DFP) gali padėti įgyvendinti strateginius transporto ir saugumo projektus. Diskusijoje ieškota sprendimų, kaip pritraukti papildomą finansavimą ir paspartinti investicijas į Europai itin reikšmingus infrastruktūros projektus.
„Europos transporto tinklo plėtra nebėra vien tik susisiekimo ir ekonominės plėtros klausimas. Šiandien transporto infrastruktūra taip pat susijusi su atsparumu, saugumu ir gynyba. Todėl kitos DFP kontekste svarbu pritaikyti mūsų investicijų sistemą prie iš esmės pasikeitusios geopolitinės tikrovės. Karas prie Europos sienų iš esmės pakeitė mūsų požiūrį dėl investicijų į transportą“, – diskusijoje sakė Taurimas Valys.
Ministro nuomone, saugumas turi tapti horizontalia transporto politikos prioriteto sritimi. Geležinkeliai, uostai, keliai, oro uostai ir skaitmeninė transporto infrastruktūra turėtų būti projektuojami ne tik siekiant ekonominio efektyvumo, bet ir užtikrinant atsparumą bei karinį mobilumą. „Pavyzdžiui, tiltas šiandien turi būti pritaikytas ne tik komerciniam transportui, bet ir karinei technikai, jei prireiktų“, – iliustravo pavyzdžiu T. Valys.
Kaip vieną iš pavyzdžių, ministras įvardino „Rail Baltica“. Ministro nuomone, šis projektas stiprina ekonominę integraciją, gerina karinį mobilumą, didina tiekimo grandinių atsparumą ir galiausiai užbaigia fizinę Baltijos šalių integraciją į Europos geležinkelių tinklą.
Ministras akcentavo, kad Europa neturėtų baimintis didesnių investicijų į tarpvalstybinę transporto infrastruktūrą, kurioje Europos pridėtinė vertė yra didžiausia. „Rail Baltica“ atveju EITP lėšos turėtų išlikti pagrindiniu ES paramos šaltiniu. „Estija, Latvija ir Lietuva bendrai įsipareigojo siekti, kad pagal kitą DFP „Rail Baltica“ projektui būtų skirta bent 10 mlrd. eurų tikslinio finansavimo, visų pirma per EITP. Kartu turėtų būti nagrinėjami ir kiti galimi ES lygmens alternatyvūs finansavimo mechanizmai“, – pabrėžė finansų ministras.
Kalbėdamas apie ES rytų pasienio valstybių poreikius T. Valys akcentavo geopolitinės rizikos iššūkį. „Kalbant apie ES rytų pasienio regionus, finansavimo sąlygos taip pat turėtų atspindėti didesnę geopolitinę riziką ir investicijų poreikį. Todėl Lietuva siūlo 10 procentinių punktų padidinti ES bendrojo finansavimo dalį projektams, įgyvendinamiems valstybėse narėse, besiribojančiose su ES rytine siena“, – sakė finansų ministras.
„Dvejopos paskirties infrastruktūros teikiama nauda peržengia valstybės narės, kurioje ši infrastruktūra fiziškai yra, ribas. Todėl projektai karinio mobilumo koridoriuose turėtų būti, visų pirma, finansuojami pasitelkiant sustiprintas, specialiai tam skirtas ES lygmens priemones, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP)“, – teigė T. Valys, pridurdamas, kad ES privalo užtikrinti, kad kitoje EITP programoje būtų numatytas specialus biudžetas karinio mobilumo projektams.
About the Author
