Artėjant šildymo sezonui, šilumos tiekėjai prognozuoja 15–20 proc. kainų šuolį, kurio nekompensuos net ir šiltesnė žiema. Pagrindinė priežastis – per metus 50–60 proc. pabrangęs biokuras, užtikrinantis apie 80 proc. Lietuvos centralizuotos šilumos poreikio. Vis dėlto galutines gyventojų sąskaitas lems ne tik kuro kainos, bet ir pastatų energinis efektyvumas.
Už tą pačią šilumą sąskaitos gali skirtis daugiau nei dvigubai
Skirtumas tarp energiškai efektyvių ir neefektyvių pastatų jau dabar matomas gyventojų sąskaitose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, 2025–2026 m. šildymo sezoną senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutinė šildymo kaina siekė apie 2,18 Eur/m², o energiškai efektyviuose pastatuose – vos 0,91 Eur/m².
Tai reiškia, kad praėjusį šildymo sezoną 60 kv. m buto gyventojas renovuotame name už šildymą per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 76 Eur mažiau nei gyvenantis nerenovuotame name.
Mažinti šį atotrūkį galima modernizuojant senus daugiabučius – vienas iš būdų tai padaryti yra skydinė renovacija, kai pastato fasadas atnaujinamas iš anksto gamykloje pagamintais skydais.
„Kuo brangesnė šiluma, tuo daugiau lėšų sutaupo modernizuotų daugiabučių namų gyventojai. Kokybiškai renovuotame daugiabutyje už šildymą mokama iki 2,5 karto mažiau, palyginti su senos statybos nerenovuotu daugiabučiu“, – sako LŠTA vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas.
Pasak jo, galutinį mokėjimą lemia ne vien šilumos kaina, bet ir per ataskaitinį mėnesį suvartotas šilumos kiekis.
„Jei šilumos kilovatvalandės kainos brangimą pagrinde lemia kuro išteklių brangimas ir iš kitų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina, tai šilumos poreikį šildymui lemia klimatas ir pastato energetinė būklė bei vidaus šildymo sistemų priežiūros kokybė“, – teigia M. Paulauskas.
LŠTA vertinimu, skirtumas gali būti dar didesnis, jei lyginami patys prasčiausi ir kokybiškai modernizuoti pastatai.
„Lyginant pačios prasčiausios kokybės daugiabutį ir kokybiškai modernizuotą ar naują daugiabutį, išlaidos šildymui gali skirtis ir daugiau kaip tris kartus“, – sako M. Paulauskas.
Šilumos kainos jau dabar gerokai didesnės nei prieš metus
Kad kainų spaudimas nėra tik būsimo sezono prognozė, rodo ir dabartiniai rinkos duomenys. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,07 ct/kWh be PVM – beveik 27,5 proc. daugiau nei prieš metus, kai ji siekė 6,33 ct/kWh. Tuo pat metu vien per rugpjūtį biokuro kaina padidėjo 5,4 proc.
LEA nurodo, kad biokuro kainų augimą lėmė ir praėjusios žiemos išaugęs jo suvartojimas bei sumažėjusios atsargos. Dėl to šilumos tiekėjai vasarą aktyviai pirko kurą naujam sezonui, o išaugusi paklausa papildomai kėlė kainas.
Prie šilumos kainų augimo prisideda ir tai, kad nuo šių metų pradžios centralizuotam šildymui nebetaikoma anksčiau galiojusi 9 proc. PVM lengvata – taikomas standartinis 21 proc. tarifas. LŠTA skaičiavimu, būtent PVM lengvatos panaikinimas 2025–2026 m. sezoną vidutinę galutinę šilumos kainą gyventojams padidino apie 12 proc.
67 proc. gyvenamųjų pastatų Lietuvoje – neefektyvūs
Problema aktuali didelei daliai Lietuvos būsto fondo. APVA duomenimis, 67 proc. visų šalies gyvenamųjų pastatų priklauso D arba žemesnei energinio naudingumo klasei, kurie ir generuoja didžiausias šildymo sąnaudas bei sąskaitas.
Tuo metu renovuotų daugiabučių rezultatai rodo, kad energijos poreikį galima reikšmingai sumažinti.
LEA komunikacijos vadovės Vidos Černiauskienės teigimu, energetiškai efektyvus pastatas negali apsaugoti nuo pačios šilumos kainos padidėjimo, tačiau dėl mažesnio šilumos suvartojimo poreikio kainos augimas gyventojo sąskaitą paveikia mažiau – mokama už mažesnį suvartotos energijos kiekį.
Iš 359 2025 m. renovuotų daugiabučių 220 pasiekė B, o trys – A energinio naudingumo klasę. APVA skelbia, kad šių namų gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės apie du kartus mažiau nei senos statybos nemodernizuotų namų gyventojai.
Tačiau renovacijos rezultatą lemia ne vien fasado apšiltinimas. „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius atkreipia dėmesį, kad energijos sutaupymą lemia visas sprendinių kompleksas – sienų šiluminės savybės, pastato sandarumas, langai, stogas, šildymo ir vėdinimo sistemos bei pastato eksploatacija.
„Skydinės renovacijos atveju siekiama ne tik apšiltinti sienas, bet ir sumažinti šilumos nuostolius bei užtikrinti konstrukcijų sandarumą. Tam svarbios ir tinkamai užsandarintos skydų jungtys, ir langai, ir kiti pastato elementai“, – teigia J. Bortkevičius.
Jo teigimu, svarbu vertinti visą pastatą, o ne vieną renovacijos sprendinį. Pavyzdžiui, renovuojant Tuskulėnų g. 6 esantį projektą, numatyta pakeisti 65 langus. Tai leis mažinti šilumos nuostolius ne tik per sienas, bet ir per langus.
„Energinė klasė yra svarbus pastato rodiklis, tačiau ji nėra konkrečios mėnesio sąskaitos pažadas. Du vienodos klasės butai gali turėti skirtingas sąskaitas dėl vietos pastate, temperatūros ir vartojimo režimo. Vis dėlto energiškai efektyvesniam pastatui palyginamomis sąlygomis neabejotinai reikia mažiau šilumos“, – teigia J. Bortkevičius.
Mažesnės sąskaitos – ne vienintelis renovacijos privalumas
Skydinės renovacijos sistemų kūrėjų teigimu, augančios sąskaitos neabejotinai sugrąžina renovaciją į gyventojų darbotvarkę. Visgi esminis klausimas yra ne tik tai, kiek kainuoja viena kilovatvalandė, bet ir kiek jų pastatui reikia.
„Energijos kainos svyruoja, o pastato energijos poreikį galima mažinti ilgalaikiais techniniais sprendiniais“, – teigia J. Bortkevičius.
Jo teigimu, gyventojams svarbu ne tik būsimos sąskaitos, bet ir tai, kaip renovacijos darbai paveiks jų kasdienybę – kiek laiko jie truks, kiek bus nepatogumų ir kaip bus organizuojami darbai.
„Pavyzdžiui, Tuskulėnų g. 6 fasado šiltinimo darbus planuojama atlikti per maždaug du mėnesius. Kadangi skydai iš anksto pagaminami gamykloje, statybvietėje lieka mažiau darbų, o taireiškia trumpesnius nepatogumus gyventojams“, – sako J. Bortkevičius.
About the Author
