2026 m. rugsėjo 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai pristatyta 2027–2030 metų veiksmų plano rengimo eiga įgyvendinant Nacionalinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo darbotvarkę (toliau – Nacionalinė darbotvarkė). Komisija siūlo naujo plano centre aiškiau akcentuoti pamatuojamus rezultatus žmogui ir visuomenei.
Naujausias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimas Lietuvoje rodo, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimo struktūra keičiasi, todėl politikos sprendimai taip pat turi keistis.
„Priklausomybių politikos nebegalima planuoti pagal vakarykštę vartojimo struktūrą. Reikia matyti ne tik alkoholį, tabaką ar narkotikus atskirai, bet ir naujus nikotino produktus, vaistų vartojimą ne pagal paskirtį, naujas psichoaktyviąsias medžiagas bei skirtingų vartojimo formų sąsajas“, –akcentavo Seimo Priklausomybių komisijos pirmininkas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Naujame veiksmų plano projekte numatyta nemažai reikalingų ir tęstinių priemonių, tačiau vien jų išvardyti nepakanka. „Neužtenka ataskaitų, kiek surengta susitikimų, mokymų ar informacinių kampanijų. Turime matyti, ką tai pakeitė žmogui: ar mažėja vartojimas, ar vaikai pradeda vartoti vėliau, ar priklausomas žmogus laiku gauna pagalbą, ar mažėja priklausomybių daroma žala. Jei rezultato nėra, turime suprasti kodėl ir keisti tai, kas neveikia“, – pabrėžė komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Komisijos parlamentinė kontrolė parodė, kad priklausomybių srityje vis dar trūksta bendro vaizdo, kiek žmonių turi priklausomybių, kiek jų gauna gydymą, kiek – ilgalaikę reabilitaciją ir kokie yra realūs paslaugų poreikiai. Ypač rimta spraga išlieka vaikų ir paauglių srityje – valstybės finansuojamo ilgalaikės reabilitacijos modelio nepilnamečiams praktiškai nėra.
Pasak komisijos, naujajame plane turi būti matomas visas pagalbos žmogui kelias – nuo ankstyvo rizikos atpažinimo ir intervencijos iki gydymo, ilgalaikės reabilitacijos, reintegracijos bei pagalbos šeimai. Teisinis reintegracijos reglamentavimas Lietuvoje jau sukurtas, tačiau komisija yra konstatavusi, kad praktikoje reabilitaciją baigę žmonės neretai lieka be pakankamo palydėjimo sprendžiant įsidarbinimo, būsto, socialinių ryšių ar kitus klausimus. Formalus paslaugos egzistavimas dar nereiškia, kad užtikrintas jos realus tęstinumas žmogaus gyvenamojoje aplinkoje. Prevencija, gydymas, žalos mažinimas, reabilitacija ir reintegracija turi veikti kaip viena sistema.
Patikrinimų, administracinių bylų, konfiskuotų siuntų ar taikytų sankcijų skaičius parodo institucijų veiklą, tačiau ne visada atsako į svarbiausią klausimą – ar žmogui psichoaktyviąją medžiagą ar nikotino produktą tapo sunkiau gauti. 2026 metų tyrime atskirai vertintas gyventojų suvokiamas įvairių narkotikų prieinamumas per 24 valandas. Toks rodiklis gali papildyti tradicinę teisėsaugos ir rinkos priežiūros statistiką bei geriau parodyti galutinį kontrolės priemonių poveikį.
Ne mažiau svarbi atsakomybės problema. Priklausomybių politika apima sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, švietimą, teisėsaugą, savivaldą ir kitas sritis, todėl tarpžinybinis bendradarbiavimas neišvengiamas. Tačiau kai už vieną rezultatą atsakingos kelios institucijos, atsakomybė neturi ištirpti tarp jų. Plane turi būti aišku ne tik, kas vykdo konkrečią veiklą, bet ir kas atsako už galutinį rezultatą bei inicijuoja pokyčius, jeigu rodikliai rodo, kad numatyta priemonė neveikia.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento auditas atskleidė, kad iki šiol nebuvo pakankamai formalizuotas Nacionalinės darbotvarkės koordinavimo, stebėsenos ir pažangos vertinimo procesas, ne visada pateikiama visa informacija apie tarpinių rodiklių pasiekimą, nepakankamai aiški rekomendacijų įgyvendinimo tvarka, o dalis rodiklių neleidžia objektyviai įvertinti pažangos.
Todėl naujajame plane būtina numatyti mechanizmą, leidžiantį operatyviai koreguoti veiklas. Psichoaktyviųjų medžiagų ir nikotino produktų rinka, vartojimo būdai bei prekybos kanalai keičiasi greičiau nei tradiciniai strateginio planavimo ciklai. Rengiant naują planą jau skiriama dėmesio naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, elektroninių cigarečių rinkai, saugumui skaitmeninėje erdvėje, pašto siuntų ir logistikos kontrolei bei perdozavimo prevencijai. Tačiau ketverių metų planas negali reikšti ketverių metų laukimo, jei duomenys jau po metų rodo, kad situacija pasikeitė arba pasirinkta priemonė neveikia.
Naujausiais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvoje paplitimo tyrimo duomenimis, alkoholio vartojimas ilgalaikėje perspektyvoje mažėja, tačiau nesaikingai alkoholį kartą per savaitę ar dažniau vartojusių gyventojų dalis per pastaruosius penkerius metus (2021–2026) padidėjo nuo 7,1 proc. iki 11,2 procentų. Dar ryškesni pokyčiai matomi nikotino produktų rinkoje. Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime 2026 metais buvo vartoję trečdalis (31,3 proc.) 15–64 metų gyventojų, o 15–34 metų grupėje – pusė (51,4 proc.). Pasak tyrimo rezultatų, beveik trečdalis 15–34 m. jaunimo nurodė, kad per paskutines 30 dienų vartojo elektronines cigaretes.
Keičiasi ir narkotikų vartojimo mastas: bent kartą gyvenime narkotikus vartojusių 15–64 metų gyventojų dalis per pastaruosius penkerius metus (2021 – 2026) reikšmingai padidėjo nuo 14,1 proc. iki 24,2 proc.
Daugiau informacijos:
Prof. dr. Saulius Čaplinskas
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas
El. p. saulius.caplinskas@lrs.lt
Tel. (610) 20 146
About the Author
