Skip to content
22 lapkričio, 2026
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Rugsėjo 29-ąją pasaulis mini kovos su maisto švaistymu dieną: ką dažniausiai išmetame Lietuvoje?

Žinių portalo redakcija 29 rugsėjo, 2026 5 minutes read
Rugsėjo 29-ąją pasaulis mini kovos su maisto švaistymu dieną: ką dažniausiai išmetame Lietuvoje?

Rugsėjo 29-ąją minima Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena. Lietuvoje ši data dar nėra plačiai žinoma, nors problema, apie kurią ji primena, aktuali kone kiekvieniems namams. Šia proga „Maisto bankas“ pasidomėjo, ar gyventojams pavyksta išvengti maisto švaistymo ir kokių produktų vis dėlto dažniausiai tenka atsisakyti.

Neseniai atlikta „Maisto banko“ apklausa parodė, kad visiškai išvengti maisto švaistymo kasdienybėje pavyksta ne visiems. 37 proc. respondentų teigė maisto visai arba beveik neišmetantys, tačiau likę 63 proc. įvardijo bent vieną maisto kategoriją ar produktą, kurį suvartoti pavyksta ne visada. Tarp dažniausiai iššvaistomo maisto – vaisiai ir daržovės, juos paminėjo 23 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi duonos gaminiai – 12 proc., pieno produktai – 10 proc., mėsos gaminiai – 5 proc.

„Apklausą atlikome rudenį, kai soduose ir daržuose gausu šviežio derliaus, tad sezoniškumas rezultatams galėjo turėti įtakos. Tačiau vaisiai ir daržovės apskritai yra viena dažniausiai prarandamų maisto kategorijų, jie greitai genda, yra jautrūs laikymo sąlygoms. Tarptautinė statistika metai iš metų rodo tą pačią tendenciją. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis vaisių ir daržovių prarandamas dar iki jiems pasiekiant prekybą, tačiau jų švaistymas nesibaigia ir mūsų namuose. Vienas šaldytuve užsibuvęs agurkas ar supuvęs obuolys gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau būtent iš tokių mažų kasdienių praradimų galiausiai susidaro labai dideli iššvaistomo maisto kiekiai“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Švaistome ne porcijomis, o po truputį

Apklausos atsakymai atskleidė ir dar vieną tendenciją – žmonės kur kas dažniau įvardijo pavienius nesuvartotus produktus nei išmetamą jau pagamintą maistą. Obuolys, kelios duonos riekės, pradarytas pieno ar grietinės pakelis, šaldytuve užsibuvusios daržovės – atskirai tokie kiekiai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau būtent dėl to kasdienio maisto švaistymo galime ir nepastebėti.

„Retas kuris sąmoningai nusiperka maisto tam, kad vėliau jį išmestų. Dažniausiai švaistymas susideda iš mažų dalykų: kažko nespėjome suvalgyti, kažką pamiršome šaldytuve, kažko nusipirkome šiek tiek per daug. Todėl kalbėdami apie maisto švaistymą neturėtume rodyti pirštu ir ieškoti kaltų. Atsakomybę turime prisiimti visi, bet kartu visi turime ir galimybę kažką pakeisti. Kartais tam užtenka prieš apsiperkant pasižiūrėti, ką jau turime namuose, arba pirmiausia suvartoti tai, kas greičiausiai suges“, – sako S. Gurevičius.

Pasak jo, tas pats principas galioja ir už namų ribų. Maisto perteklius susidaro visoje grandinėje, todėl jo mažinimas priklauso ne tik nuo vartotojų. Verslui svarbus kuo tikslesnis planavimas, o susidarius tinkamo vartoti maisto pertekliui – galimybė jį laiku perduoti žmonėms, užuot leidus jam tapti atlieka.

Kaip išmesti mažiau?

Kasdieniams įpročiams pakeisti nebūtinos sudėtingos taisyklės. „Maisto banko“ teigimu, pradėti galima nuo kelių paprastų sprendimų, ypač susijusių su tais produktais, kuriuos gyventojai apklausoje minėjo dažniausiai.

Prieš vykstant apsipirkti verta patikrinti šaldytuvą ir spinteles bei susidaryti pirkinių sąrašą. Greičiau gendančius produktus šaldytuve naudinga laikyti gerai matomoje vietoje – taip mažesnė tikimybė juos prisiminti tik tada, kai vartoti jau per vėlu. Vaisių ir daržovių taip pat nereikėtų atsisakyti vien todėl, kad jie prarado prekinę išvaizdą. Pernokęs bananas gali tapti kepinio ar kokteilio dalimi, minkštėjančios daržovės – sriuba, troškiniu ar padažu. Likusį pagamintą maistą, jei jis tinkamai laikytas, galima suplanuoti kitos dienos patiekalui arba, jei tam tinkamas, užšaldyti. Svarbu suprasti ir produktų galiojimo datas. Užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“ reiškia ne tą patį. „Geriausias iki…“ pirmiausia nurodo laikotarpį, iki kurio produktas išlaiko geriausias savo savybes, todėl šios datos pabaiga savaime dar nereiškia, kad maistas kitą dieną turi keliauti į šiukšliadėžę.

„Kartais girdime žmones sakant, kad prisipirkę per daug maisto stengiasi jį suvalgyti vien tam, kad nereikėtų išmesti. Tačiau maisto švaistymo mažinimas neturėtų reikšti persivalgymo. Daug svarbiau pastebėti, kokio maisto mūsų namuose lieka dažniausiai, ir pagal tai keisti savo įpročius. Jei nuolat tenka išmesti duoną, galbūt jos tiesiog perkame per daug. Jei šaldytuve genda daržovės, gal verta jų pirkti mažesniais kiekiais, bet dažniau. Kartais užtenka savęs paklausti labai paprasto klausimo – ką kitą kartą galiu padaryti kitaip, kad šio maisto nereikėtų išmesti?“, – dalinasi „Maisto banko“ vadovas.

Kai maisto per daug vienoje vietoje, jis gali padėti kitoje

Maisto švaistymo prevencija nesibaigia namų ūkiuose. Dideli tinkamo vartoti maisto kiekiai dėl įvairių priežasčių lieka ir prekybos, gamybos, žemės ūkio bei kitose maisto grandinės dalyse. Būtent čia kasdien dirba „Maisto bankas“ – iš prekybos vietų, gamintojų, ūkininkų ir kitų partnerių surenka vartoti dar tinkamą maistą, kuris nebebūtų parduotas, ir pasirūpina, kad jis pasiektų stokojančius žmones. Pernai „Maisto bankas“ nuo išmetimo išgelbėjo 6 366 tonas gero maisto, o organizacijos pagalba per metus pasiekia apie 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Pasak S. Gurevičiaus, čia ir slypi vienas didžiausių maisto švaistymo paradoksų.

„Vienoje vietoje turime gero, tinkamo vartoti maisto perteklių, o tuo pat metu kitur yra žmonių, kuriems įpirkti visaverčio maisto be galo sudėtinga. Todėl pirmiausia turime siekti, kad pertekliaus apskritai susidarytų kuo mažiau. Tačiau kai jo išvengti nepavyksta, turime padaryti viską, kad geras maistas pasiektų žmones ir būtų ne išmestas, o suvalgytas. Būtent tam kasdien ir dirba „Maisto bankas“, – sako organizacijos vadovas.

Minint Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną „Maisto bankas“ kviečia pradėti nuo savo namų – atidaryti šaldytuvą ir pasižiūrėti, kokį maisto produktą reikėtų suvartoti pirmiausia. Kartais vieno mažo sprendimo pakanka, kad maistas, kuris rytoj galėtų būti išmestas, šiandien atsidurtų lėkštėje.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Margumynai

Žinių portalo redakcija

Administrator

Žinių portalo redakcija skelbia Lietuvos ir pasaulio naujienas bei institucijų ir įmonių pranešimus žiniasklaidai.

View All Posts

Post navigation

Previous: M. Sinkevičius po susitikimo su U. von der Leyen: Rytų flango saugumas turi tapti visos ES reikalu
Next: Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras akredituotas statybos darbuotojų saugos mokymams

Related News

Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę: policijos greičio matuokliams siūlomi papildomi 45 tūkst. eurų
4 minutes read

Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę: policijos greičio matuokliams siūlomi papildomi 45 tūkst. eurų

Žinių portalo redakcija 20 lapkričio, 2026 0
Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
3 minutes read

Startuoja naujas Pilietinės visuomenės fondas – jam numatyta 10,6 mln. eurų

Žinių portalo redakcija 20 lapkričio, 2026 0
Vievyje planuojami sprendiniai padės mažinti taršą ir gerinti Vievio ežero būklę
6 minutes read

Vievyje planuojami sprendiniai padės mažinti taršą ir gerinti Vievio ežero būklę

Žinių portalo redakcija 20 lapkričio, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
    Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
    Likus daugiau nei dešimčiai minučių iki 2024 m. lapkričio 25-osios rytą Vilniuje įvykusios DHL lėktuvo katastrofos, orlaivis prarado
  • Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
    Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
    Dirbtinio intelekto kuriamas turinys, dezinformacija, manipuliacijos internete, priklausomybė nuo technologijų ir bendraamžių spaudimas – tai tik dalis temų,
  • 17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
    17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
    Kodėl kartais saugiau panaikinti pėsčiųjų perėją? Ir kuo lietuviškas atšvaitas gali nustebinti Pietų Korėją? Ieškoti atsakymų į šiuos
  • Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
    Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
    Kaip atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti informaciją, rūpintis fizine ir emocine sveikata bei skatinti pilietinį aktyvumą? Šiomis ir kitomis
  • Prof. Artūrui Žukauskui – 70: kolegos apie jo išradingumą, lyderystę ir meilę universitetui
    Prof. Artūrui Žukauskui – 70: kolegos apie jo išradingumą, lyderystę ir meilę universitetui
    „Artūras Žukauskas turėjo drąsos ir užsispyrimo taisyti tai, kas neveikia, arba kurti sistemas ir struktūras, kurios veiktų“, –

Jus sudomins

Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
6 minutes read

Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
6 minutes read

Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
5 minutes read

17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
3 minutes read

Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Visada aktyvus
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Tvarkyti parinktis
  • Tvarkyti paslaugas
  • Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus
  • Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}