Nikstelėjus koją ar pasitempus čiurną dažnas tikisi, kad trauma „išsivaikščios“, o skausmas sumažės pailsėjus. Tačiau ne visais atvejais vien poilsio pakanka, o laiku nepradėjus gydymo ir reabilitacijos didėja lėtinio čiurnos nestabilumo, pasikartojančių traumų, užsitęsusio skausmo ir prastesnės sąnario funkcijos rizika. Plačiau apie pėdų ir čiurnų traumas bei jų gydymą pasakoja Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Ortopedijos-traumatologijos centro gydytoja ortopedė-traumatologė Indrė Kuropatkinaitė-Vaitekūnė.
Pasak I. Kuropatkinaitės-Vaitekūnės, pacientai dažniausiai kreipiasi dėl čiurnos nikstelėjimų, lūžių, įvairių pėdos skausmų, deformacijų, taip pat žaizdų ir infekcijų. Pėdų ir čiurnų traumų patiriama sportuojant ar kelionėse, kai tenka daug vaikščioti. Su jomis susiduria tiek labai aktyvūs žmonės, tiek tie, kurie įprastai juda mažiau, tačiau po ilgesnio pasyvesnio laikotarpio staiga patiria didelį fizinį krūvį. Didesnė pakartotinių traumų rizika išlieka ir tiems, kurie čiurną jau yra nikstelėję anksčiau.
„Po nedidelės traumos nestiprus skausmas gali išlikti ir kelias savaites, tačiau svarbu, kad jis palaipsniui mažėtų. Jei skausmas stiprus ir po trijų ar keturių dienų nemažėja, delsti nevertėtų. Apie rimtesnį pažeidimą taip pat gali signalizuoti ryškus tinimas, poodinės kraujosruvos, matoma deformacija ar negalėjimas remtis koja ir išlaikyti kūno svorio. Tokiais atvejais verta kreiptis į gydytoją“, – sako gydytoja ortopedė-traumatologė.
Svarbu tinkamai įvertinti pažeidimą
Esant stipriam skausmui, ryškiam tinimui ir sunkumui remtis koja, ją gali būti tikslinga imobilizuoti net ir tuomet, kai rentgeno nuotraukoje lūžio nematyti. Imobilizacija padeda sumažinti skausmą ir tinimą bei suteikia stabilumo pažeistiems raiščiams. Lengvesniais atvejais gali pakakti nuimamo įtvaro.
„Po traumos pirmiausia atliekamas rentgeno tyrimas, kuriuo vertinama, ar nėra lūžio. Jei skausmas išlieka šešias–aštuonias savaites, jaučiamas sąnario strigimas ar traumos kartojasi, gali būti tikslingas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Per anksti atliktas jis ne visada suteikia aiškų atsakymą, nes po traumos audiniai būna patinę, aplink gali būti išsiliejusio kraujo, todėl pažeidimą ir jo apimtį įvertinti sunkiau“, – aiškina I. Kuropatkinaitė-Vaitekūnė.
Visiškas poilsis ne visada yra geriausia išeitis
Gydytoja ortopedė-traumatologė atkreipia dėmesį į vieną dažniausių klaidingų įsitikinimų, kad po traumos sąnariui stabilizuoti visada pakanka minkšto įtvaro ar elastinio binto. Kita dažna klaida – visiškas fizinės veiklos nutraukimas ilgesniam laikui. Dėl to mažėja raumenų tonusas, lėtėja kraujotaka ir blogėja čiurnos sąnario balansas.
„Jei trauma nesunki, pirmąją savaitę fizinį krūvį verta riboti, o vėliau palaipsniui pradėti lengvus pratimus. Prieš grįžtant į intensyvesnį sportą svarbi reabilitacija. Kasdienę traumų riziką padeda mažinti čiurną stiprinantys ir jos balansą gerinantys pratimai, o po traumos pirmiausia siekiama susigrąžinti sąnario judrumą ir tik tada pereiti prie stiprinimo. Tam gali padėti darbas su kineziterapeutu“, – teigia I. Kuropatkinaitė-Vaitekūnė.
Diabetinė pėda: kaip išvengti rimtų komplikacijų?
Ypatingą dėmesį pėdų būklei svarbu skirti sergant cukriniu diabetu, nes ši liga siejama su įvairiomis komplikacijomis. Viena jų – diabetinė pėda. Dėl kraujagyslių ir nervų pažeidimų pėdose gali atsirasti opų, būti pažeidžiami gilieji audiniai ar net kaulai. Negydoma nuospauda gali virsti opa, o prisidėjusi infekcija sunkiais atvejais baigtis galūnės amputacija ar net gyvybei pavojingomis būklėmis, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimu.
„Ši problema dažnai vystosi nepastebimai, nes pacientai nejaučia skausmo ir ne visada atkreipia dėmesį į nedideles žaizdeles, pūsles ar nutrinimus. Siekiant išvengti komplikacijų, sergant cukriniu diabetu pėdas verta kasdien apžiūrėti gerai apšviestoje vietoje, prireikus pasitelkti veidrodėlį. Atsiradus paraudimui, tinimui, iš žaizdos pradėjus tekėti skysčiui ar pajutus nemalonų kvapą, svarbu nedelsiant apie tai pranešti savo šeimos gydytojui“, – pabrėžia Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytoja ortopedė-traumatologė I. Kuropatkinaitė-Vaitiekūnė.
Taip pat naudinga reguliariai patikrinti avalynės vidų ir įsitikinti, kad joje nėra svetimkūnių, aštrių kraštų ar odą galinčių trinti siūlių. Sergant cukriniu diabetu svarbu vengti vaikščioti basomis, kasdien keisti kojines ir prižiūrėti odą tarp kojų pirštų. Taip pat svarbi fizinė medicina ir reabilitacija, padedanti palaikyti fizinį aktyvumą, gerinti kraujotaką ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolę.
„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.
About the Author
