Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnybos (maltiečių) veiklos 35-mečio minėjime Kaune.
Sveikinimo kalboje D. Nausėdienė pabrėžė, kad tikėjimas nėra vien vidinis įsitikinimas – jis privalo tapti veiksmu, paliečiančiu aplinkinius žmones. Tai, kad tikėjimas be darbų yra miręs, atspindi ir Maltos ordino devizas „Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems“.
„Tikėjimo išsaugojimas ir pagalba vargstantiesiems nėra dvi atskiros realybės. Tai – daugialypė vienos ir tos pačios tikrovės raiška. Artimojo meilė nėra abstrakti kategorija, tai aktyvus apsisprendimas tapti artimu kiekvienam, kuris kenčia, kuris turi rūpesčių ar patiria slegiančią vienatvės naštą“, – sakė D. Nausėdienė, pasidžiaugusi, kad Lietuvos maltiečiai jau 35-erius metus šią išmintį verčia gyva šalies gyventojų kasdienybe.
Pirmoji ponia priminė, kad ypatingą atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės ir Suverenaus Maltos ordino santykį nuo pat pradžių kūrė žmonės, tvirtai įsitikinę, kad solidarumas, krikščioniškosios vertybės ir pagalba silpniausiam turi tapti tiltu tarp valstybių ir visuomenių.
D. Nausėdienė pasidžiaugė šių metų birželį įvykusiu Maltos ordino Princo ir Didžiojo Magistro, brolio Johno Dunlapo valstybiniu vizitu, kurio metu jis aplankė maltiečius savanorius ir dalyvavo Vilniuje vykusiame VI Pasauliniame apaštaliniame gailestingumo kongrese.
„Šis vizitas labai aiškiai parodė, kad Lietuvą ir Maltos ordiną pirmiausia jungia pagarba žmogaus orumui, gailestingumas, solidarumas ir atsakomybė už silpniausiąjį. Žmogiškas ryšys, tikslinga veikla ir minkštoji galia, o ne skambios frazės. Ir šiandien mes aiškiai regime, kad pati stipriausia diplomatija – tai ištiesta ranka ir atvertos durys bei mylinčios širdys. Suteikta pagalba ir gebėjimas būti šalia žmogaus tada, kai jam sunkiausia“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
D. Nausėdienė dėkojo visai maltiečių bendruomenei už svarbiausius projektus, tokius kaip „Maistas ant ratų“ ir „Maltiečių sriuba“, nuolatinę pagalbą vienišiems ir skurdžiai gyvenantiems senoliams, plečiamą vaikų dienos centrų tinklą, taip pat buriamą ir įgalinamą jaunąją maltiečių savanorių kartą.
„Daugiau nei 1700 suaugusiųjų savanorių ir 600 jaunųjų maltiečių – tai didžiulė jėga, kuri keičia mūsų pasaulį čia, Lietuvoje. Jūsų pagalba kasmet pasiekia daugiau nei 4 tūkstančius globojamų senolių ir šimtus jaunuolių, daugiau neturinčių į ką kreiptis“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia, atskirai paminėjusi gražų Šv. Jono Krikštytojo senelių globos namų Viekšnaliuose pavyzdį, kur maltiečių rūpesčio apgaubti gyvena 28 senoliai.
D. Nausėdienė pabrėžė, kad maltiečių indėlis buvo itin svarbus sunkiais pandemijos metais, taip pat prasidėjus plataus masto Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, kai į Lietuvą, bėgdami nuo karo siaubo, atvyko tūkstančiai ukrainiečių, reikalingi humanitarinės, psichologinės ir socialinės pagalbos.
„Šiandien noriu nuoširdžiai padėkoti visai Jūsų bendruomenei. Nuostabu, kad esate. Svarbu ir reikšminga, kaip esate. Ačiū tariu maltiečių savanoriams – jauniems ir vyresniems, tiems, kurie kasdien beldžiatės į vienišų senolių duris, vežate maistą, guodžiate, išklausote, apkabinate ir priglaudžiate. Dėkoju vadovams ir darbuotojams, kurie metai iš metų kruopščiai palaiko šią didelę bendruomenę vieningą ir gyvą. Dėkoju rėmėjams, užsienio partneriams, kurie tiki Maltos ordino dvasia ir suteikia galimybes plačiai po Lietuvą skleisti meilę ir gerus darbus“, – sakė D. Nausėdienė, palinkėjusi, kad Lietuvos ir Maltos ordino ryšys toliau stiprėtų ir prisidėtų prie stipresnės, gražesnės Lietuvos kūrimo.
D. Nausėdienė yra ilgametė „Maltiečių sriubos“ paramos akcijos globėja ir dalyvė.
Pirmoji humanitarinė Maltos ordino pagalba Lietuvą pasiekė 1989 m. Praėjus porai metų, 1991 m. spalį, vyskupų Juozo Tunaičio, Jono Borutos, kunigo Vaclovo Aliulio ir kitų iniciatyva gimė Maltos ordino pagalbos tarnyba. Kiek vėliau, 1992 m. liepos 9 d., Lietuva ir Suverenus Maltos ordinas oficialiai užmezgė diplomatinius ryšius.
About the Author
