Produktas sunaudotas, o prieš atsisveikinant su jo pakuote žvilgsnis užkliūva už ženklinimo – ką iš tiesų reiškia visi šie užrašai? „Perdirbama“ ir „pagaminta iš perdirbtų medžiagų“ gali skambėti panašiai, nors nurodo du skirtingus dalykus. Ne visos pakuotės vienodos ir kitu požiūriu – vienas medžiagas perdirbti paprasčiau nei kitas. „Iki“ ekspertas paaiškina, kodėl verta atidžiau pažvelgti į pakuotės medžiagą bei ženklinimą ir ką jie gali atskleisti apie tolesnį jos kelią.
„Perdirbama“ ir „perdirbta“ – ne tas pats
Pasak „Iki“ tvarumo vadovo V. Jorudo, šiuos du užrašus atskirti nesudėtinga, jeigu žinome, į ką jie nurodo. Vienas suteikia informaciją apie pačią pakuotę ir galimybę jos medžiagą panaudoti dar kartą, kitas – apie tai, iš kokių žaliavų ji jau pagaminta.
„Užrašas, kad pakuotė yra perdirbama, reiškia, jog panaudota ji gali tapti žaliava naujam gaminiui. Tačiau tai nėra tas pats, kas ženklinimas, nurodantis, kad jos gamyboje jau panaudotos antrinės žaliavos. Pastarąją informaciją gamintojai dažnai aiškiai pateikia ant pačios pakuotės. Vienas iš dažnai matomų pavyzdžių – rusvas ar pilkšvas popierius, pagamintas iš makulatūros“, – aiškina V. Jorudas.
Svarbu ir tai, iš ko pagaminta pati pakuotė. Pasak eksperto, lengviausia iš bendro atliekų srauto atskirti ir perdirbti popierių bei skaidrų plastiką. Stiklas ir metalas taip pat yra lengvai perdirbami, nors procesas ir reikalauja daugiau energijos. Tuo metu įvairiaspalviai, storesni plastikai ar iš kelių skirtingų medžiagų sudarytos kombinuotos pakuotės dažnu atveju perdirbamos nebus.
Pakuotę lengviau perdirbti, kai apie tai pagalvojama iš anksto
Tai, kas su pakuote nutiks ją panaudojus, iš dalies nulemiama dar ją kuriant – pasirenkant, kiek ir kokių medžiagų bus naudojama bei ar jas vėliau bus paprasta atskirti. Šiuos sprendimus „Iki“ taiko ir keisdamas privačių prekių ženklų pakuotes.
„Pakuotė pirmiausia turi tinkamai apsaugoti produktą, tačiau kartu svarbu, kiek ir kokių medžiagų jai sunaudojama bei kas su jomis nutiks produktą išpakavus. Todėl nuosekliai keičiame privačių prekių ženklų pakuotes, jų dizainą, siekiame mažinti joms sunaudojamų medžiagų kiekį ir didiname perdirbtų medžiagų dalį. Šiuo metu mūsų privačių prekių ženklų pakuotėse ji siekia 12 proc., o iki 2030 metų tikslas – 100 proc.“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.
Vienas konkrečių pokyčių – „Iki“ privataus prekės ženklo „Bitutė“ daržovių pakuotėse. Pavyzdžiui, pomidorams naudotą plastikinį lovelį keičia popierinis, kuris nėra sujungtas su plastiku. Taip skirtingas medžiagas paprasčiau atskirti, o vėliau – perdirbti. Prie mažesnio pakuočių kiekio gali prisidėti ir pirkėjai – dalį produktų apskritai rinkdamiesi be jų.
„Mažiau atliekų gali susidaryti ir dėl pačių pirkėjų pasirinkimų. Nemažai vaisių, daržovių ir riešutų mūsų parduotuvėse galima įsigyti nefasuotų, pasirinkti norimą jų kiekį ir susidėti į savo maišelį. Taip galima išvengti vienkartinių maišelių ir sumažinti namo parsinešamų pakuočių kiekį“, – sako G. Kitovė.
Daugiau kaip 206 tonos antrinių žaliavų panaudotos dar kartą
Panaudotos medžiagos į apyvartą grįžta ir pačiame prekybos tinkle. „Iki“ sandėliuose susidarantis plastikas rūšiuojamas, o vėliau naudojamas naujiems plastikiniams maišeliams gaminti.
„Rūšiavimo tikslas yra ne tik atskirti atliekas vieną nuo kitos. Išrūšiuotos medžiagos gali būti panaudotos dar kartą, todėl svarbu, kad jos patektų į tinkamą atliekų srautą. Mūsų sandėliuose išrūšiuotas plastikas tiesiogiai naudojamas naujiems plastikiniams maišeliams gaminti – pernai tokiu būdu buvo panaudota daugiau kaip 206 tonos antrinių žaliavų“, – sako V. Jorudas.
About the Author
